Gabrielius Lukošius

Kurie gyvena pagal kūną, tie mąsto kūniškai, o kurie gyvena pagal Dvasią - dvasiškai. Kūniškas mąstymas - tai mirtis, o dvasiškas - gyvenimas ir ramybė. Kūniškas mąstymas priešiškas Dievui; jis nepaklūsta Dievo įstatymui ir net negali paklusti. Ir todėl gyvenantys pagal kūną negali patikti Dievui. Tačiau jūs negyvenate pagal kūną, bet pagal Dvasią, jei tik Dievo Dvasia gyvena jumyse.

Tim Keller

Laiško galatams 2 sk. 14 eilutėje Paulius parodo svarbų principą. Jis susiduria su Petro tautiniu išdidumu ir bailumu pripažinti, jog jis „nukrypsta nuo Evangelijos tiesos“, ir visų akivaizdoje sako Petrui:
Jei tu, būdamas žydas, gyveni pagoniškai, o ne žydiškai, tai kodėl verti pagonis gyventi taip, kaip žydai? (Gal 2, 14).

Krikščioniškoji teologija gali būti aiškinama labai įvairiai. Turinio atžvilgiu, žinoma, jai visų pirma rūpi Dievas bei Jo pažinimas. Galų gale juk būtent tai ir byloja jos pavadinimo reikšmė: mokslas apie Dievą. Metodo atžvilgiu teologijai svarbiausia įsiklausyti ir paklusti Dievo žodžiui. Prie šių dalykų galėtume pridurti ir daugiau: teologija visų pirma yra teisingo atskyrimo menas. Ši įžvalga nėra nauja. Dar XVI a. Liuteris bei vėliau kiti teologai yra akcentavę gebėjimą teisingai atskirti.