Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose surengtame kultūros vakare dalyvavo prof.Dainora Pociūtė, habil.dr.Ingė Lukšaitė, prof.Arūnas Sverdiolas, dr.Darius Kuolys, dr.Deimantas Karvelis, dr.Mintautas Čiurinskas.

A.Kulviečio ir J.Hopijaus tekstų ištraukas skaitė Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos moksleiviai. Ištraukas iš Giedriaus Kuprevičiaus operos „Karalienė Bona" atliko Sabina Martinaitytė, akomponavo Audronė Eitmanavičiūtė.

Prieš dvejus metus minėjome lietuvių Reformacijos pradininko Abraomo Kulviečio 500 metų jubiliejų. A.Kulvietis - pirmojo Reformacijos Lietuvoje teksto autorius. Todėl ši istorinė data paskatino pradėti seniai Lietuvos Reformacijos istorikų laukiantį darbą - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangeliškųjų reformacijos tikėjimo išpažinimų serijos publikavimą.

Ilgai laukėme Antrojo šveicariškojo išpažinimo (Antrosios helvetiškosios konfesijos) lietuvių kalba, nes Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai buvo, yra ir bus svarbus šis tikėjimo išpažinimo dokumentas.

Antrasis šveicariškasis išpažinimas (1566 03 12 išspausdintas Ciuriche) buvo greit išverstas į tautines kalbas ir priimtas pagrindiniu Bažnyčios išpažinimu Vengrijoje, Škotijoje, Lenkijos-Lietuvos Valstybėje (LLV), Prancūzijoje bei kitose šalyse. Lenkijoje, Sandomiero (Sandomiro) mieste 1570 metais įvyko LLV reformatų Generalinis Sinodas. Jame lenkiškas Antrojo šveicariškojo išpažinimo vertimas buvo priimtas LLV reformatų išpažinimo pagrindu. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčioje jis yra iki šiol aktualus.