2013 metų sausio 24 dieną Europos WCRC narių bažnyčių vadovybėms buvo išplatintas Prancūzijos reformatų bažnyčios užsienio reikalų vedėjo kun.Didier Crouzet pranešimas apie svarbius pokyčius Prancūzijos evangelikų pasaulyje. Žinia, kad 2007 metais tiek Prancūzijos reformatų, tiek Prancūzijos liuteronų bažnyčios savo Sinodų suvažiavimuose priėmė sprendimą dėl šių bažnyčių sujungimą į vieną bažnytinį administracinį vienetą - Prancūzijos jungtinę protestantų bažnyčią (originalus pavadinimas: Eglise protestante unie de France). Šis susijungimas vyksta palaipsniui. 2012 metais žemesnio administracinio lygmens bažnyčių vienetai šiuo klausimu priėmė 2007 metų Generalinių Sinodų sprendimų palaikymą, todėl nuo 2013 metų sausio 1 dienos Prancūzijoje pradėjo veikti Prancūzijos jungtinė protestantų bažnyčia (www.eglise-protestante-unie.fr).

„Tėvas myli Sūnų ir visa yra atidavęs į jo rankas. Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą" (Jn 3, 35-36)

Dažnai girdime žmones kalbant: „Dievas mus myli". Nėra sveika klausyti tik žmonių, verta labiau įsiklausyti į Dievo Žodį: „Tėvas myli Sūnų", o apie žmones -  „kurie tiki Sūnų, turi amžiną gyvenimą".

Dievas Tėvas atidavė į Sūnaus rankas savo kūrinijos išpirkimą, puolusio žmogaus išpirkimą. Nes nusižengimas prieš Dievą - nuodėmė ir tik vienu būdu ji panaikinama - mirtimi.  Geroji Žinia mums, žmonijai, mums paliudija, jog siuntė Sūnų pasauliui, savo kūrinijai. (Jn 3,16-17). Teesie visiškai aišku ir niekas nesuklaidina: pirma Sūnus, buvęs dar prieš pasaulį ir žmogų, po to pasaulis ir žmonės (Jn1,1). Be Sūnaus, meilė pasauliui - tik būtų tuščias žodis arba ap.Povilo žodžiais: „skambantys cimbolai" (1Kor 13,1). Be meilės Sūnui, nebūtų pasaulio išgelbėjimo, nes mylimam Sūnui Tėvas suteikė savo galią. Kas Sūnumi nepasitiki „gyvenimo nematys; virš jo kybo Dievo rūstybė" (Jn 3,36), nebus išpirktas, nes neturi savo dalies Tėvo Sūnaus meilėje.