|
Istorijos štrichas
Senovė
Salamiestis - istorinė ev. ref. lietuviška parapija jau esanti Kupiškio rajone. Juzefo Naronovičiaus-Naronskio 1645 m. Biržų kunigaikštystės žemėlapyje Salamiestis iš tiesų buvo pati piečiausia kunigaikštystės salele ir, matyt, nemaža gyvenvietė su ev. ref. bažnyčia. Evangelikų reformatų parapiją esant mini istoriniai šaltiniai apie 1595-sius metus. Čia taip pat veikė parapijinė mokykla. Parapija pergyveno ir išsilaikė sunkiausią XVIII a. vidurio kontrreformacijos laikotarpį ir išliko šalia kitų Biržų krašto ev. ref. parapijų, buvo mažiausia iš jų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Ketvirtadienis, 22 Sausis 2009 13:24 |
|
Biržų krašto evangelikai reformatai 1918-1940 m. V d. Salamiestis
 Salamiesčio miestelis įsikūręs dešiniajame Pyvesos (dešinysis Mūšos intakas, 95,4 km ilgio) krante, 10 km į pietryčius nuo Vabalninko. Istoriškai Salamiestis yra žinomas nuo XVI a. pab. ir priklausė kunigaikščiams Radviloms. Jie miestelyje įkūrė reformatų maldos namus, kuriuos mini 1673 metų inventorius. Kunigą Radvilos išlaikydavo iš savo iždo. Pamaldos buvo laikomos lietuviškai. Yra išlikęs reformatų pamokslininko Andriaus Lisieckio skundas, kad jį sumušęs Kupiškio klebonas kun. S. Lipovskis. Sumuštasis vėliau miręs. Tuo religiniai nesutarimai miestelyje nesibaigė: 1729-08-24 Palėvenės domininkonas Gruzdis sukurstęs žmones, kurie apiplėšę reformatų maldos namus su klebonija; pamokslininkas Čaprackis su žmona turėję bėgti. Reformatai skundęsi net Prūsijos rezidentui Varšuvoje Hoffmanui. 1762 metais pamokslininkas Mykolas Jaugelis vėl buvo sumuštas katalikų. Nuo 1751 m. Salamiestyje ne visą laiką būdavo net ir vienas reformatų kunigas. Paskutiniuoju nuolatiniu kunigu yra buvęs Jonas Snarskis, į Salamiesčio parapiją paskirtas 1837 m. 1841 metų kovo mėn. jis buvo iškeltas į Biržus ir nuo to laiko Salamiesčio parapija savo kunigo neturėjo.
|
|
Skaityti daugiau...
|
