Pastaruoju metu daug kalbama apie vienos iš tradicinių religinių bendrijų - Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios susiskaldymą. Būtent tą priežastį ir nurodo oficialūs valstybės asmenys, paklausti, kodėl perlaidojant kunigaikščių Radvilų atstovų, išpažinusių reformatų tikėjimą, palaikus Dubingiuose atlikti religinių apeigų nebuvo pakviesti čia pat buvę Lietuvos reformatų bažnyčios dvasininkai, taip pat kunigai iš Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos, JAV. Apie tai, kas iš tikrųjų šiandien vyksta šioje negausioje, tačiau gilias tradicijas turinčioje religinėje bendruomenėje žurnalistė Aurelija Arlauskienė kalbėjosi su Lietuvos evangelikų reformatų generaliniu superintendentu kun. Rimu Mikalausku

Valstybė ir Bažnyčia derino veiksmus

LR Vyriausybės premjerui A. Kubiliui paskelbus kunigaikščių Radvilų perlaidojimo datą ir sudarius vyriausybinę komisiją, Reformatų Bažnyčia (ją tesėtai Lietuvoje atstovauja juridinis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios-Unitas Lithuaniae- Sinodas) taip pat ėmė ruoštis šioms iškilmėms. Radvilų Biržų-Dubingių giminė ir veikla yra itin svarbios visiems reformatams Lietuvoje. Regis, visai suprantama, kad dvi nepriklausomos institucijos - valstybė ir Bažnyčia - tokia proga gali ir turi bendradarbiauti. Todėl įvyko ne vienas bendras Bažnyčios ir vyriausybinės komisijos atsakingų asmenų pasitarimas. Buvo numatytas dvasininkų dalyvavimas perlaidojimo iškilmėse.

R.Bogdanas. Radvilų pagerbimas: nykštukai didžiavyrių laidotuvėse

Savaitgalį savo panteone Dubingių piliakalnyje atgulė aštuoni Radvilos, antrą kartą sugrįžę į vieną iš savo tėvonijų. Kada mūsų gyvenimas prisiliečia prie kažko didelio ir svarbaus, jis tarsi pasimatuoja, koks jis pats yra: ar žvelgia amžinybei tiesiai į akis, ar glaudžiasi jai prie peties, ar tesitrina apie kojas.
Kol iš praeities semiamės stiprybės Seimo salėje, viskas atrodo gerai, tačiau tik likimui atsiuntus stiprybės šaltinio ženklą paaiškėja, ar mes pajėgūs pasisemti iš jo. Gal tas kaušelis jau tapo per sunkus rankoms, nusilpusioms nuo savo gerbūvio kūrimo? Saulius Tomas Kondrotas yra parašęs apsakymą apie labai didelius baldus, kurie visai netinka nūdienos gyventojui. Mat anksčiau gyvenę milžinai išnykę, liko mažuliukai sutraukos, žiūrintys į didžiulę kėdę ir neprisisiekiantys prie senovės žmonių stalo.