Vasario 26d. LCC tarptautiniame universitete vyko bendruomenių ugdymo konferencija tema „Asmenybės atkūrimas posovietiniame kontekste". Apie renginį, kuriame dalyvavo dvasininkai ir Bažnyčių vadovai iš visos Lietuvos, pasakoja LCC universiteto Teologijos katedros destytoja, viena konferencijos organizatorių, Gražina Bielousova.

Konferencijos tema itin aktuali. Kaip kilo mintis pakviesti į diskusiją įvairių konfesijų krikščionis?

Ekumeninė Europos Jaunimo Taryba (EYCE) patvirtino tarptautinių jaunimo vasaros kursų datą.

EYCE seminaras Klaipėdoje vyks rugpjūčio 1 - 8 dienomis. Kadangi šis seminaras vyks Lietuvoje, jame galės dalyvauti daugiau nei paprastai Lietuvos jaunimo. Todėl turime ieškoti žmonių, kurie galėtų būti ne tik dalyviai, bet ir seminaro organizavimo talkininkai.

Dėl tokių pagalbininkų prašome kreiptis į seminaro koordinatorių diakoną Karolį Skausmenį: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai , tel.: +37063145320

Kaip ir kasmet, prieš Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo šventę - Vasario 16-ąją Lietuvos Respublikos Prezidentūroje įvyko gėlių, skirtų padėti ant Vasario 16-osios Akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija.

„Didžiuojamės Signatarais. Pagerbdami juos, pagerbiame valstybę, jos tęstinumą ir priesakus per amžius saugoti Lietuvą. Perduodama šias gėles signatarų artimiesiems, reiškiu visos tautos pagarbą ir dėkingumą", - sakė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė, įteikdama gėlių puokštes, kurias Signatarų giminės išvežė į įvairius Lietuvos kampelius ir padėjo ant jų kapų.

Vasario 16 d. Prezidentės puoštė buvo padėta ant signataro Jokūbo Šerno kapo Nemunėlio Radviliškio kapinėse.

www.lksb.lt

Kalvinas buvo ir tebėra didis krikščionijos mokytojas. Šiandien būtų naudinga jo pamokomis pasinaudoti daugeliui, ypač tiems, kurie moko kitus. Išskirtini septyni Kalvino "pedagoginės minties" bruožai.

Praktiškumas ir artumas gyvenimui

Nepaisant Kalvino minčių gylio ir analizių aštrumo, jis visų pirma buvo praktikos žmogus. Jis nei rašė, nei šnekėjo užsidaręs teologų rateliuose ar universiteto auloje. Viską darė gyvenimui, konkrečiai kasdienybei. Todėl Kalvinas dažnai peikia "nereikalingus minčių žaidimus", "toli siekiančias spėliones"; jam daug svarbiau "širdies nuostata": mūsų žinojimas privalo būti "ne vienadienis, o duoti vaisių", "būti įsišaknijęs širdyje"; svarbu, kad "širdis būtų kuo stipriau paveikta" (Inst. I,5,9). Visi mokslai turi būti paskata rastis naujam mąstymui bei konkretiems gyvenimo pasikeitimams.

Kalbos ir suprantamo dėstymo svarba

Kilęs iš Jasiškių

Jokūbas Šernas gimė 1888 06 14 Nemunėlio Radviliškio valsčiaus Jasiškių kaime, evangelikų reformatų šeimoje. Baigęs Nemunėlio Radviliškio pradinę mokyklą, mokėsi privačiai, vėliau Slucko (Baltarusijoje) ir Dorpato (dabar Tartu Estijoje) privačioje gimnazijoje.

1910 - 1914 m. studijavo Dorpato, vėliau Peterburgo universiteto Teisės fakultetuose. Baigęs studijas, J. Šernas atvyko į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje. Tolimesni jo gyvenimo faktai - „Lietuvos žinių" laikraščio redaktorius (1914 m.), Vilniaus „Ryto" gimnazijos mokytojas (1915-1918 m.), Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti reikalų vedėjas (1914 m.), komiteto narys, vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917 m.) organizatorių, Lietuvos Tarybos prezidiumo sekretorius (1918 - 1919 m.), ministras be portfelio ketvirtojoje M. Šleževičiaus vyriausybėje (1919 04 - 1919 10).