„Tikėjimas - iš klausymo, klausymas - kai skelbiamas Kristaus žodis" (Rom 10,17).

Tikėjimas Kristaus žodžiu nėra daiktas, kurį būtų galima įvertinti. Tikėjimo neįmanoma išmatuoti, pasverti. Negalima jo nupirkti ar parduoti. Tikėjimas Kristumi yra daugiau nei doktrina, daugiau nei Bažnyčios istorija, Biblijos skaitiniai, enciklopedinės žinios, pamokslai ir viso pasaulio knygos... Tikėjimas Jėzumi Kristumi  - Dievo dovana žmogui.  Be tikėjimo tobuliausios teologinės doktrinos, visas pažinimas ir istorijos ar net išspausdintos Biblijos knygos, pamokslai, didingi bažnyčių bokštai yra tik „žmonijos kultūros lobynas". Praeinantis pasaulis, laikinas gyvenimas. Tikėjimas Kristaus žodžiu atveria vartus į amžiną gyvenimą. Jėzus Kristus kalba mums iš Šventojo Rašto puslapių ir visų Biblijos pagrindu skelbiamų pamokslų. Šiame tikėjime mes atrandame Kristaus veikimą, jo dangišką galybę istorijos puslapiuose ir žmonijos kultūros lobynuose. Tikėjimu Jėzumi Kristumi mes kuriame. Esame gyvi ir sutverti į Dievo paveikslą čia ir dabar amžinam gyvenimui - Dievo žmonių bendrystei. Kristaus surinkimui maldoje ir regimuose Viešpaties ženkluose. Dorame, atsakingame gyvenime žemėje Dievo garbei.

Lietuvos evangelikų reformatų tikėjimas ir tikėjimo tradicija yra paremta Šventu Raštu - Senojo  Testamento (39 knygos, t.v. Palestinos kanonas, originalo kalba: hebrajų ir aramėjų) ir Naujojo Testamento  (27 knygos, originalo kalba- senovės graikų) iš jo kilusiais istoriniais tikėjimo išpažinimais ir tikėjimo tiesomis bei mokymu (dogmatika). Bažnyčioje naudojami pagrindiniai išpažinimai: dažniausiai pamaldose: Apaštališkasis (Credo) ir  retai, tačiau taip pat naudojamas Nicejos-Konstantinopolio.

Lietuvos evangelikai reformatai laiko savo tikėjimo išpažinimo paveldu ankstyvuosius evangeliškus išpažinimus lietuvių ir lenkų kalbomis, pasklebtus XVI a. Reforamacijos teologijos daktarų Lietuvoje ir Lenkijoje, dar iki pirmojo 1557 Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo suvažiavimo. Planuojame ateityje juos paskelbti.

Lietuvos evangelikų reformatų tikėjimo išpažinimo paveldas yra Antrosios Helvetinės konfesijos pagrindu bendras Lenkijos ir Lietuvos Generalinio Sinodo  priimtas Sandomiero tikėjimo išpažinimas (Confessija Sandomierska, 1570). Vėliau Lietuvos provincinių Sinodų nutarimais patvirtinas ir į dvasininkų ordinacijos priesaikos tikėjimo ištikimybei tekstus įtrauktas. Šis išpažinimas buvo naudojamas orginalo kalba ir į lietuvių kalbą iki šiol nėra išverstas.

Antroji Helvetinė konfesija (1562), kaip universali didžiosios daugumos Europoje evangelikų reformatų konfesija yra taip pat ir Lietuvos evangelikų reformatų išpažinimo knyga. Tikimės, kad Viešpačiui Dievui laiminiat, greit glėsime Bažnyčios vadovybės patvirtintą jos vertimą į lietuvių kalbą paskelbti šioje svetainėje.

Heidelbergo katekizmas (1563) Europoje bei visame pasaulyje daugelyje evangelikų reformatų priimtą Heidelbergo katekizmą, kuris buvo išverstas kun. K.Daugirdo 2000 metais ir po metų publikutas.  Dėka kruopštaus kun. T.Šerno darbo šis  vertimas jau su visomis Šv. Rašto nuorodomis bus netolimoje ateityje taip pat šioje svetainėje publikuotas.

Gdansko agenda (1637) taip pat Generalinių Sinodų patvirtinta ir vėliau Lietuvos evangelikų reformatų priimta liturginė knyga yra taip pat tikėjimo išpažinimo paveldas. Šios knygos pagrinduose išdėstyti esminiai Bažnyčios tvarkos ir liturgijos nuostatai, gausiai iliustruoti ir parenti Šv. Rašto mokymu (citatų nuorodomis) bei senųjų krikščioniškų susirinkimų bei Bažnyčios daktarų nuostatomis. Į lietuvių kalbą yra išverstos tik atskiros dalys ir naudojamos liturgijoje arba bažnytiniuose dokumentuose.