Kun.Raimondas Stankevičius

N.Radvivliškis, Vaikų stovyklos "Dovydo giesmė" uždarymo pamaldos

Mieli krikščionys, brangūs broliai ir sesės Jėzuje Kristuje.

Vėl ši Nemunėlio Radviliškio bažnyčia pilna mylinčių Dievą krikščionių! Kada vėl čia bus tiek triukšmo? Malonaus, nuoširdaus, tikro, vaikiško. Bet Viešpaties garbei. Kada vėl čia matysime tiek krykštaujančių ir tiek verkiančių vaikų? Ir netgi vadovų?

Dažnai apie žmogų sakoma, kad jį pažinsi iš jo darbų. Visą savaitę mes skaitėme Šventojo Rašto istorijas apie piemenį, šimtininką, karo vadą ir pagaliau karalių Dovydą. Visą tai aprašyta Samuelio knygose.

Tačiau šiandienos apmastymui paimtos eilutės iš Psalmyno - 23 Dovydo psalmė.

Dovydo psalmės surašytos Šventajame Rašte - tai darbai, kuriuos mums paliko Viešpaties įkvėptas Dovydas, pagal kuriuos mes galime artimiau prie jo prisiglausti, geriau suprasti Dovydo pergyvenimus, sielos liūdesį, kančias ir džiaugsmus.

Kun.Tomas Sakas

Pamokslas, pasakytas pirmosios Velykų dienos pamaldose Kauno parapijoje.

„Šabui praėjus, Marija Magdalena, Marija, Jokūbo motina, ir Salomė nusipirko kvepalų, kad nuėjusios galėtų Jėzų patepti. Labai anksti, pirmąją savaitės dieną, jos ateina saulei tekant prie kapo. Jos kalbėjosi tarp savęs: "Kas mums nuritins akmenį nuo kapo angos?" Bet, pažvelgusios iš arčiau, pamatė, kad akmuo nuristas. O buvo jis labai didelis. Įėjusios į kapo rūsį, išvydo dešinėje sėdintį jaunuolį baltais drabužiais ir nustėro. Bet jis joms tarė: "Nenusigąskite. Jūs ieškote nukryžiuoto Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra. Štai vieta, kur jį buvo paguldę. Eikite, pasakykite jo mokiniams ir Petrui: jis eina pirma jūsų į Galilėją. Tenai jį pamatysite, kaip jis yra jums sakęs." Jos išėjo ir skubiai nubėgo nuo kapo, nes jas buvo pagavęs drebulys ir siaubas. Persigandusios jos niekam nieko nesakė".

Mielas surinkime,

Šiandien girdėtas Morkaus Evangelijoje užrašytas pasakojimas yra džiaugsmingas ir pilnas vilties. Tačiau jis prasideda mirties pasaulyje, tai yra mūsų pasaulyje, kuris dažnai paženklintas akistatos su mirtimi, baime.

Taigi veiksmas vyksta ten, tolimoje mums Jeruzalėje, kur laikas ir mirtis, taip pat kaip ir pas mus, triumfuoja prieš žmogaus kūną ir prieš bet kokias žmogaus pretenzijas pasistatyti laiko nesugriaunamus paminklus. Ši velykinė istorija prasideda kelione link kapo. Istorija prasideda tuo, kuo pa-prastai visos žemiškos istorijos pasibaigia, būtent pagarbos atidavimu mirusiajam.

Mieli krikščionys, sveikinu sulaukus šv.Velykų!

Per Velykas Dievas mus prakalbina ypatingu būdu. Vaikus Jis kalbina vaikiškai, suaugusius kitaip. Suaugęs žmogus turi savo brandą ir protą, kyla daug protingų klausimų. Tuomet yra sunkiau priimti Dievo Žodį, nelengva priimti ir suvokti. Šv. Raštas Ekleziasto knygoje 1,18 net sako apie kentėjimą:

„Kur yra daug išminties, ten yra ir daug sielvarto; kuo daugiau išminties, tuo daugiau kančių"

Vaikams lengviau, o suaugusiems, išmintingesniems, tenka daug mokytis. Tačiau daug mokslo nepadeda suvokti Dievo artumo. Juo daugiau žinai, juo daugiau išminties, tuo daugiau sielvarto. Jėzus buvo išmintingiausias iš visų žmonių, tad jo kentėjimas ant kryžiaus buvo skausmingesnis negu galime įsivaizduoti. Šalia fizinės kančios buvo daug sielvarto. Manau, kad suaugusiems lengviau suvokti Dievo tėvystę ir kalbėjimą mums per kenčiantį Jėzų. Tik per Jėzų patiriame Dievo tėvystę. Per Jėzų, jo mokymą, meilę, kančią, matome Dievo veidą.