KĖDAINIŲ GIMNAZIJOS ISTORINIAI DUOMENYS

Spausdinti
Kėdainių parapijos pamokslininkas ir gimnazijos profesorius Rapolas Daunoras

1625 m. Kėdainiuose kunigaikštis Kristupas Radvila  jaunesn. (1585–1640) įkuria reformatų parapinę mokyklą.

1640 m. dėl prasidėjusios kontrreformacijos uždarius reformatų mokyklą Vilniuje, Kėdainių mokykla tampa svarbiausia protestantiška mokykla Lietuvoje.

1647 m. kunigaikštis Jonušas Radvila (1612–1655) reformuoja mokyklą į gimnaziją, kuri Europos mokyklų pavyzdžiu pavadinama Šviesiąja (Gymnasium Illustre) ir tampa lotyniško tipo humanitarine gimnazija.

1824 m. caro valdžia dešimčiai metų uždaro gimnaziją,

1835 m. caro valdžia leidžia įsteigti penkių klasių progimnaziją.

1842–1858 m. po gimnazijos pastato rekonstrukcijos Kėdainių progimnazijai vėl suteikiamas gimnazijos statusas.

1864 m. gimnazija uždaroma, nes mokiniai ir mokytojai aktyviai dalyvauja 1863 m. sukilime.

Kad mokytojai įgyti tinkamą išsilavinimą, juos LDK reformatų Lietuvos Vienetos Sinodas siųsdavo į protestantiškus užsienio universitetus Karaliaučiuje, Leidene, Vitenberge. Grįžę privalėjo tarnauti reformatų įsteigtose ir išlaikomose mokyklose: Biržuose, Nem. Radviliškyje, Papilyje, Salamiestyje, Kėdainiuose, Slucke, Dokudavoje ir kt. Po kurio laiko mokytojai galėjo tapti dvasininkais: lektoriais, katechetais, pamokslininkais.

Jauni, energingi, puikiai išsilavinę mokytojai dalyvaudavo kasmetiniuose LDK reformatų Lietuvos Vienetos Sinoduose.

1678 m. Vilniuje vykusio Sinodo protokole pasirašė buv. Kėdainių gimnazijos rektorius Danielius Mikolajevskis (Kałaj Daniel, miręs 1691). 1681 m. – Kėdainių gimnazijos rektorius Janas Kanotas.

1689 m. Bielicos Sinode – Kėdainių gimnazijos rektorius, teol. dr. Janas Petersonas, o 1690 m. Zabludovo Sinode jis jau tituluojamas Žemaitijos distrikto konsenjoru.

1770 m. provincinėje sesijoje Koidanavoje dalyvavo Kėdainių mokyklos rektorius, pamoksl. Florijonas Herovskis.

1798 m. provincinėje sesijoje Vilniuje – Kėdainių mokyklos magistras Rapolas Daunoras (1771–1854).

1803 m. Vilniuje – Kėdainių gimnazijos rektorius, pamokslininkas Janas Molesonas.

1804 m. Kėdainiuose vykusiame Sinode – Kėdainių mokyklos magistras, jau pamokslininkas Rapolas Daunoras ir tos mokyklos profesorius Adomas Bžostekas Kujavskis bei Kėdainių gimnazijos rektorius, pamoksl. Janas Molesonas. Jis dalyvavo ir 1805 m. Sinode Biržuose.

1808 m. Izabeline vykusioje provincinėje sesijoje, kai dėl neramumų nebuvo galima sušaukti eilinio Sinodo, dalyvauja Kėdainių mokyklos profesorius Adomas Bžostekas Kujavskis,

1809 m. Vilniaus Sinode protokolus pasirašo Kėdainių parapijos pamokslininkas ir gimnazijos profesorius Rapolas Daunoras bei Kėdainių gimnazijos rektorius pamoksl. Janas Molesonas. Jis dalyvauja ir 1810 metų Sinode Vilniuje.

1811 m. Kėdainių Sinodo protokole – Kėdainių gimnazijos prof. Aleksandro Bernackio ir rektoriaus Jano Molesono parašai. Pastarasis dalyvauja ir  1815 metų Sinode Vilniuje, o

1819 metų Sinode Biržuose kartu dalyvauja ir pasirašo protokolus Kėdainių mokytojas Aleksandras Bernackis. 1820 metais Vilniaus Sinode prie jų prisijungė ir Kėdainių gimnazijos mokytojas Adomas Kujavskis.

1825 m. gimnazija uždaroma dėl mokinių įsitraukimo į Filomatų – Filaretų judėjimą, ir pradėjo veikti tik po dešimties metų su jau kitu pedagogų sąstatu. 1835 metų Sinode Vilniuje dalyvauja ir pasirašo protokolus Kėdainių pamokslininkas ir mokytojas Titas Kurnatauskas (1802–1845), vėliau tapęs vicesuperintendentu, Lietuvos Reformatų Bažnyčios gen. superintendento Konstantino Kurnatausko senelis.

InfoRef_LT

http://www.kpbc.ukw.edu.pl/dlibra/plain-content?id=32162