Pratarmė 

Ev. Liuterionių Konsistorijos ir Ev. Reformatų Kolegijos pastangomis 1940 m. birželio turėjo būti išleistas bendras lietuviškas evangelikų giesmynas. Tačiau dėl nenumatytų įvykių šis darbas susitrukdė. Karo audroms per Lietuvą praūžus, evangelikai lietuviai pasiryžo anksčiau pradėtąjį darbą baigti.

Šį giesmyną po 5 metų įtempto darbo paruošė poetas kunigas Adomas Šernas, daugelio kalbų žinovas ir muzikoje gerai nusimanąs.

Š. m. rugsėjo mėn. Tolle Lege instituto Varšuvos studijų centras išleido Dariušo Bryčko parengtą spaudai Danieliaus Kalajaus (Lietuvoje žinomo kaip Danielius iš Kalajaus Mikolajevskis) 1671 metais parašytą knygą Rozmowę przyjacielską ministra ewangelickiego z księdzem katolickim (Evangelikų ministro ir katalikų kunigo bičiuliški pokalbiai).

Tai Reformacijos laikų lenkų ir lietuvių ministro (kunigo) Danieliaus Kałajaus kūrinys, kuriame aukštinama religinė tolerancija, pripažįstama etinių vertybių reikšmė.

Recenziją parašė Steponas Omnes (Étienne Omnès) prancūzakalbiui reformatų teologijos tinklalapiui www.parlafoi.fr. Jam knyga (prancūzų kalba) buvo padovanota mainais už sąžiningą recenziją.

Idėjos, istoriniai pėdsakai, perspektyvos

Baigiantis Reformacijos jubiliejinių metų šurmuliui leidykla Ganytojas išleido Lietuvos evangelinių Bažnyčių parengtą leidinį REFORMACIJA PRAEITYJE IR DABAR. Idėjos, istoriniai pėdsakai, perspektyvos. Šios į Vyriausybės patvirtintą Reformacijos metų minėjimo priemonių planą įtrauktos knygos autoriai iš skirtingų Lietuvos evangelinių Bažnyčių (evangelikų reformatų, evangelikų liuteronų, baptistų ir „Tikėjimo žodžio“ bendrijos) apžvelgia Reformacijos idėjas, istorinį ir kultūrinį jos paveldą bei perspektyvas. 

1647 metais pasirodęs presbiterijonų Vestminsterio tikėjimo išpažinimas reformuotoje kalvinistinėje tradicijoje yra paskutinis tos epochos reikšmingas protestantų išpažinimas. Atsitiktinai sudarytas tuo pačiu metu kaip ir Vestfalijos taika, jis taip pat užbaigia ir reformacijos kaip konfesijų formavimosi bei konfliktų epochą. Be to, šis išpažinimas yra ne tik paskutinis tarp gausių bažnytinių dokumentų, bet ir, galima drąsiai sakyti, – jos karūna. Kažin ar surastume kitą išpažinimą, tokį tikslų žodžiu ir tokį precizišką išraiška. Jis – lyg deimantas, virtinę metų šlifuotas daugiau negu šimto teologijos žinovų ir praktikų. Anglosaksiškoje erdvėje iki šių dienų jis yra vienas žinomiausių protestantiškų tikėjimo išpažinimų. Be to, šis išpažinimas nurodo kitokį vienybės bei susitaikymo kelią, negu švietėjiškoji teologija: plataus ir tvirto susitarimo svarbiausiais klausimais, biblinės tiesos išsaugojimo ir išlaikymo bei atvirumo kritikai kelią.