|
Galima daug išvardinti bendrų dalykų, kurie jungia įvairiuose kraštuose gyvenančius evangelikus. Kiekviename krašte jie taip pat turi tik savo kraštui būdingus bruožus, tradicijas. Kapinių šventės tikrai yra Baltijos evangelikų tradicijos ypatybė. Neteko aptikti šios tradicijos kilmės mokslinio tyrimo. Nėra žinoma kada ji gimė, kokios jos kilmės priežastys. Galime tik spėlioti, daryti prielaidas. Melstis kapinėse juk buvo būdinga ankstyvojoje Bažnyčioje, ypač Romos imperatorių vadovaujamais krikščionių persekiojimų laikais. Pamaldos kapinėse atgyja vėl prasidėjus krikščionių politiniam persekiojimui Kontrreformacijos laiku Prancūzijoje. Prancūzų reformatai - hugenotai- melsdavosi nuošaliose vietovėse, toliau nuo kardinolo šnipų ar gvardiečių akių. Dažnai kapinėse. Šiuo tikslu jie turėdavo greit ir patogiai surenkamas, lengvai nešiojamas sakyklas Dievo Žodžio skelbėjams. Vieną tokią teko matyti prancūzų protestantizmo istorijos draugijos muziejuje Paryžiuje. Pamaldos kapinėse- nėra naujiena krikščionybės istorijoje, tačiau šiais laikais daugiau niekur neteko to aptikti, bent jau Vakarų Europos evangelikų reformatų bažnyčiose. Baltijos kraštuose ši tradicija - gyva. Čia kapinių šventes švenčia dauguma tradicinių šių kraštų evangelikai: liuteronai, reformatai ir baptistai. Spėju, kad tai Rytų Bažnyčios įtaka, nes stačiatikiai ir sentikiai panašias šventes taip pat švenčia. Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
Skaityti toliau...
|