Reformatų šventė ant Dubingių piliakalnio

Spausdinti

D. Gudliauskienė

Kaip ir kas metai, rudens pradžioje – pirmą rugsėjo šeštadienį – reformatai iš visos Lietuvos renkasi Malda ir Giesme paminėti kunigaikščius Radvilas ir kitus, kurių kūnai ilsisi Dubingių piliavietėje, buvusios reformatų bažnyčios šventoriuje, taip lyg ir užbaigdami vasaros surinkimus kapinėse – Kapinių šventes.

Šiais metais organizatorių vilniečių pakviesti rinkomės ant Dubingių kalno rugsėjo 4 dieną. Savaitgalį buvo žadamas neblogas oras, tad suvažiavo reformatai ir jų draugai, giminės beveik iš visų Lietuvos parapijų. Po ilgokos pertraukos vėl pamatėme kėdainiečius, papiliečius, ir, kaip visada, gausiausiai atvyko biržiečiai, vilniečiai, panevėžiečiai, kauniečiai. Biržiečiai, atstovaujantys Radvilų tėvoniją, nepamiršo ir jų simbolio – vėliavos su kunigaikščių herbu. Kauniečiai – itin gerbtini, nes Rimgaudo dėka pamaldas iš buv. Dubingių bažnyčios per Facebook‘o  internetą galėjo stebėti visi, o įrašas ilgam patalpintas Youtube: https://www.youtube.com/watch?v=7wWEeJ2cm-A 

Radvilų paminėjimo pamaldas ant Dubingių piliakalnio 103-ios psalmės žodžiais Šlovink VIEŠPATĮ mano siela... pradėjo gen. superint. kun. R. Stankevičius. Tai dienai skirtais Šv. Rašto apmąstymais pasidalino katechetas H. Lahayne, prieš tai maldoje dėkojęs Dievui už Žodį, už tai, kad Jis pažadino Lietuvoje Reformaciją, kurios centre – Dievo Žodis ir Jo aiškinimas.  Homilijai katechetas pasirinko eilutes iš  Apaštalų darbų 16 skyriaus, kur evangelistas Lukas pasakoja, kaip Jėzaus pasekėjai po Jo nukryžiavimo meldėsi prie upės, apie vieną pirmųjų moterų krikščionių Lidiją, kurią Dievas per Šventąją Dvasią pašaukė įtikėti. Reformacijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradininkas Mikalojus Radvila Juodasis 1557 metais sušaukė pirmąjį Sinodą. Vilniuje, Reformatų skvere, iškils paminklas Reformacijos ir raštijos pradininkams Lietuvoje. Stelose bus įamžinti 10 iškilių veikėjų: 5 liuteronų, 5 reformatų. Deja, vien tik vyrai. Svarstant, ką įamžinti paminkle, nebuvo rasta nė viena moteris, verta atminties. Pamokslininkas stebėjosi, argi tikrai XVIa. tiek Didžiojoje, tiek Mažojoje Lietuvoje nebuvo nė vienos vertos įamžinimo moters?

Graikas Lukas Apaštalų darbuose mini krikščionybės Europoje platintoją Lidiją, kuri su šeima įtikėjo, priėmė krikščionybę, tapo uolia rėmėja. Geroji Naujiena skirta ne tik vyrams, bet ir moterims.

Po homilijos, giesmių kun. R. Stankevičius dėkojo Dievui už reformatų globėjus kunigaikščius Radvilas ir išvardijo po buv. reformatų bažnyčios Dievo stalo vieta 2009 m. rugsėjo 5 d. sarkofage perlaidotus Radvilas, jų žmonas, vaikus: LDK kancleris, Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Juodasis, jo žmona Elžbieta Šidloviecka-Radvilienė, LDK kancleris, Vilniaus vaivada ir didysis etmonas Mikalojus Radvila Rudasis, jo sūnus Mikalojus Radvila, Mikalojaus Radvilos žmona Elena Hlebovičaitė, M. R. Rudojo vaikaitis Mikalojus Radvila, Jonušas VI Radvila ir Kristupo Radvilos Perkūno pirmoji žmona Ana Sobkovna.

Iškilmingos pamaldos baigtos giesme Dieve Tėve mielas. Po jos – aukų rinkimas, šįkart – paminklo Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams Reformatų skvere Vilniuje statybai, ir pabaigoje – bendra nuotrauka istorijai.

Po pamaldų, kaip kas metai, kas norėjo galėjo apžiūrėti Radvilų rūmų liekanas, apsaugotas spec. stogine.

Po pirmosios šventės dalies ant Dubingių piliakalnio, leidomės nuo kalno žemyn į Dubingių miestelį, kur Asvejos regioninio parko direkcijos patalpose, buvusioje karčemoje, vaišinomės, bendravome, dalinomės prisiminimais. Apie kasdienių Šeimos pamaldų reikalingumą Agapės metu kalbėjo trijų vaikų tėvas, Biržų klebonas R. Mikalauskas. Mažieji reformatai, susibūrę šįkart prie atskiro stalo, klausėsi įdėmiai ir jau kitą dieną – sekmadienį – jų lauks Sekmadieninė mokyklėlė!

Visi Šventės dalyviai, padėkoję Maldoje Viešpačiui, kad ir šiais metais leido susirinkti,  pamaitinti sielas Jo Žodžiu, skirstėsi įgiję pasitikėjimo ir vilties, jog ir ateities kartų reformatai neužmirš Dubingių, išlaikys protėvių tikėjimą.   

 

Foto: R. Januševičiaus, K. Puloko, D. Gudliauskienės