Dalija Gudliauskienė

Dubingių piliavietėje, buvusios reformatų bažnyčios vietoje, rudens pradžioje – pirmą rugsėjo šeštadienį – reformatai renkasi Malda ir Giesme paminėti kunigaikščius Radvilas ir kitus, kurių kūnai ilsisi buvusiame šventoriuje. Susitinkame draugus, gimines iš įvairių Lietuvos parapijų. Gaila, senai nebematome kėdainiečių – garbingo, gilių reformatiškų šaknų Kėdainių miesto reformatų.

Pasiligojus parapijos sielai – Zelmai ir neturint nuolatinio dvasininko, neatsiranda bendruomenės vedlio, kuris suburtų, paskatintų aktyvesniam parapijiniam gyvenimui. Dabar Kėdainių dvasinį gyvenimą užgožia pasaulietinės pramogos, Reformatų bažnyčia naudojama ne visai pritinkantiems renginiams.

Šių metų rugsėjo 7 d. jau vienuoliktą kartą – dešimtą kartą po iškilmingo LDK didikų Radvilų palaikų perlaidojimo – vilniečiai,  biržiečiai, panevėžiečiai, kauniečiai valandėlę maldoje prisiminė ir dėkojo Viešpačiui už tuos, kurie prieš daugiau nei 400 metų padėjo žemiškuosius pamatus reformatams Lietuvoje – kunigaikščius Radvilas – didžiavyrius ir jiems nenusileidusias tikėjimo stiprume Moteris.

Pamaldas laikė trys dvasininkai: Biržų klebonas, evangelikų karo kapelionas, kun. Rimas Mikalauskas ir du vilniečiai: l. e. p. gen. superintendentas kun. Raimondas Stankevičius bei šių metų Sinode ordinuotas ir Vilniaus klebonui Tomui Šernui padėti paskirtas katechetas Holgeris Lahayne. Kadangi pamaldas Dubingiuose organizuoja vilniečiai, tai vadovauti liturgijai teko katech. Holgeriui. Jam buvo patikėta ir sakyti pamokslą. Pamokslininkas dėmesį sukoncentravo ne, kaip įprasta, į  kunigaikščius – didžiavyrius, vaivadas, karvedžius, o į silpnąją lytį – kunigaikštytę Liudviką Karoliną (1667-1695), paskutiniąją Dubingių-Biržų linijos Radvilų palikuonę, globojusią reformatus. Katechetas pabrėžė, kad įprastai mes prisimename giminės galinguosius vyrus; Radvilų moterys, žmonos ir dukros, tik kartais paminimos. Tačiau evangelikai nuo seno laikosi įsitikinimo, kad bažnyčioje ir moterų balsas yra svarbus. Ir moterys įvairiais būdais tarnavo ir tebetarnauja, o jų rūpestis Bažnyčios gyvenimu, bendrai žiūrint, dažnai būna didesnis negu vyrų – ypatingai mūsų dienomis. Liudvika Karolina, nors mirė jauna ir paskutiniais gyvenimo metais buvo toli nuo Lietuvos, bet ne nuo reformatų reikalų. Ji testamentu paliko lėšas parengti ir išleisti lietuviškai Naująjį Testamentą, nurodė iš jos dvarų teikti išlaikymą evangelikų reformatų bažnyčioms ir mokytojams, rūpinosi tikėjimo grynumu. 1689 metais, būdama 22 metų, ji parašė Sinodui laišką, kuris, Kėdainių Sinodo (1719 m.) sprendimu, yra kasmet skaitomas, pradedant sinodų suvažiavimus. Šios tradicijos laikosi ir mūsų sinodai, šaukiami po nepriklausomybės atgavimo. Tame laiške kunigaikštytė duoda patarimus, net nurodymus Sinodui, o tai reiškia – Sinodo dalyviams dvasininkams, vyrams, – pabrėžė katechetas. Liudvikos Karolinos Radvilaitės pavyzdys padrąsina visas moteris, visus jaunus žmones ir ne teologus reikiamu ir tinkamu momentu pasisakyti svarbiais Bažnyčios gyvenimo ir dvasinių dalykų klausimais, – sakė katech. Holgeris Lahayne. Pabaigė pamokslą katech. H. Lahayne raginimu, kad Lietuvos Bažnyčioje ir toliau būtų laikomasi kunigaikštytės nurodymų, kad būtų skaitomas Laiškas, idant paskatintume žmones kuo stropiau studijuoti Šventąjį Raštą.

L.e.p. gen. superintendentas kun. R. Stankevičius išvardijo po buv. reformatų bažnyčios Dievo stalo vieta 2009 m. rugsėjo 5 d. sarkofage perlaidotų kunigaikščių Radvilų, jų žmonų ir vaikų vardus: LDK kanclerio, Vilniaus vaivados bei Livonijos vietininko, Liublino unijos priešininko, faktiškai nevainikuoto Lietuvos karaliaus Mikalojaus Radvilos Juodojo, jo žmonos Elžbietos Šidlovieckos-Radvilienės, LDK kanclerio, Vilniaus vaivados ir didžiojo etmono Mikalojaus Radvilos Rudojo, jo sūnaus Mikalojaus Radvilos, Mikalojaus Radvilos žmonos Elenos Hlebovičaitės, mažamečio Mikalojaus Radvilos (M. R. Rudojo vaikaičio), Jonušo VI Radvilos (Rokošininko – liet. Maištininko) ir Anos Sobkovnos (Kristupo Radvilos Perkūno pirmosios žmonos).

Baigiantis pamaldoms, skelbimų laike kun. Rimas Mikalauskas įvedė į po Agapės karčemoje – Asvėjos regioninio parko direkcijos patalpose – žadamą paskaitą apie Didžiąją Agendą (dar kitaip vadinama Gdansko Agenda). Mums – Lietuvos reformatams Didžioji Agenda  yra vos ne mistinė... Išleista 1637 m. lenkų kalba, niekada nebuvo išversta į lietuvių, retai kas apskritai Ją (o ne kopijas ar fotografuotus leidinius) yra matęs. O turėtų būti giliai išstudijuota, pritaikyta nūdienai, nes Joje surašytos pagrindinės reformatų tvarkos, disciplinos bei dvasinės tarnystės atsakomybės gairės.

Iškilmingas pamaldas baigėme giesme Dieve Tėve mielas. Po jos aukų rinkimas, šįkart – paminklo Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams Reformatų skvere Vilniuje statybai, ir pabaigoje – nuotrauka prie kunigaikščius Radvilas liaupsinančios atminimo plokštės, dengiančios jų palaikų palaidojimo vietą.

Po pamaldų šalia esančiame Radvilų rūmų muziejuje tradiciškai mūsų laukė gidė. Nors kiekvienais metais turime galimybę išgirsti apie rūmų paskirtį, žemiškąjį kunigaikščių gyvenimą, jų buitį, Barboros Radvilaitės ten praleistas dienas po slaptųjų vedybų su Abiejų Tautų valdovu Žygimantu Augustu, bet kaskart išgirstam kažką naujo...

Asvejos regioninio parko direkcijos patalpose, buvusioje Dubingių karčemoje, rūpinomės fiziniu kūnu – vaišinome vieni kitus išmoningai paruoštais sumuštiniais, kibinais, kauniečių šakočiu, biržiečių bandelėmis, pyragais ir kitais skanėstais.

Po kūniško maisto – vėl dvasinis: paskaita apie Gdansko Agendą, su įdomiais istoriniais-teologiniais nukrypimais. Kun. R. Mikalauskas mintinai citavo Bibliją, rėmėsi žymiausiais Reformacijos istorikais profesoriais Deimantu Karveliu, Dainora Pociūte ir jos Reformacijos jubiliejui išleista knyga Nematomos tikrovės šviesa. 50 minučių istorijos-teologijos paskaita neprailgo, prikaustė tiek suaugusiųjų, tiek vaikų dėmesį. (Iliustruoja nuotrauka ...).

Noriu pasakyti visiems, kurie nebuvo Dubingiuose: kasmetinės išvykos į pamaldas, skirtas  prisiminti kunigaikščius Radvilas, praturtina dvasiškai, kaskart sužinome vis ką nors naujo, praplečia mūsų akiratį. Šįkart – kunigo Rimo Mikalausko paskaita apie legendinę Didžiąją Agendą. O įsimintinas katecheto Holgerio Lahaynės pamokslas apie moterų vaidmenį Bažnyčios gyvenime, tikiuosi, bus paskata reformatėms dar nuoširdžiau darbuotis bendruomenėse.