Nacionalinė vargonininkų asociacija nuo 2017 metų kas vasarą ir gruodžio mėn. organizuoja Vox organi Cathedralis (Katedros vargonų balsai) koncertų ciklus. Šių metų vasaros koncertai dedikuoti Vilniaus miestui, kaip įvairių jame gyvenančių ir gyvenusių tautų, įvairių religijų ir konfesijų kultūros paveldo saugotojui. 
Vilniaus senamiestis – pirma tarptautiniu mastu pripažinta kultūros vertybė Lietuvoje, 1994 m. įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

UNESCO 2020 metus paskelbė Pasaulio paveldo Lietuvoje metais. Todėl šių metų ciklo VOX ORGANI CATHEDRALIS koncertuose skambėjo įvairių tautų, gyvenusių ir Vilniuje, kompozitorių vargonų muzika: nuo pasaulinio garso iki mažiau, ar tik Lietuvos klausytojui žinomų kompozitorių.

Koncertų ciklas prasidėjo sausio mėn. 26 d. vargonininkės Agnės Petruškevičiūtės koncertu Vilniaus miesto gimtadieniui. Vėlesniais mėnesiais koncertų ciklą nutraukė karantinas. Koncertai Katedroje atnaujinti birželio mėn. vargonininko Balio Vaitkaus koncertu, skirtu liuteronų kompozitoriaus Johanno Sebastiano Bacho ir Vilniuje kūrusio architekto Johano Christopho Glaubitzo jubiliejiniams metams  paminėti Baroko muzika Baroko mieste. Visą vasarą vilniečiai, ketvirtadieniais 12 val., nuskambėjus Katedros aikštės bokšto varpams, galėjo mėgautis puikių atlikėjų vargonų muzikos koncertais, kuriuose skambėjo įvairių kompozitorių vis kiti kūriniai.

Liepos 30 d. vargonininkė Indrė Gerikaitė atliko vokiečių liuteronų kompozitorių kūrinius, o Agnė Petruškevičiūtė parengė koncerto programėlę, skirtą Vilniaus liuteronų paveldui.    

Rugpjūčio 27 d. Arkikatedroje bazilikoje skambėjęs koncertas dedikuotas Vilniaus reformatų paveldui. Vargonavo Vilniaus reformatų bažnyčios nuolatinė vargonininkė ir choro Giesmė vadovė Gražina Petrauskaitė. Ji ne tik groja pamaldose, bet dažnai vargonuoja reformatų bažnyčioje vykstančiuose renginiuose. Gražina ne pirmi metai yra viena iš koncertų ciklo Vox organi Cathedralis atlikėjų. G. Petrauskaitė nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė, o nuo 2020 m. – asociacijos valdybos narė.

Koncertui Vilniaus Arkikatedroje Gražina pasirinko vokiečio Johano Sebastiano Bacho (1685-1750), olando Jano Pieterszoono Sweelincko (1562-1621) ir čeko Pėtro Ebeno (1929-2007) kūrinius. Vargonininkė taip pat parengė koncerto temos programėlę, kurioje aprašyti pagrindiniai Vilniaus reformatų paveldo faktai bei sąsajos su atlikta muzika.

Sweelinckas ir Bachas – kompozitoriai protestantai, savo kūriniams įkvėpimo sėmęsi iš Biblijos tekstų, pamaldose giedamų giesmių. Kompozitorius ir improvizatorius Pėtr Eben 1997 m. lankėsi Vilniuje ir Filharmonijos vargonais improvizavo čekų brolių vyskupo, filosofo J. A. Komensky (1592-1670) teologinio darbo motyvais. Pasaulio labirinte ir širdies rojuje rašoma, kad iš klaidžių labirintų kelią rasti padės Vien Jėzus Kristus. J. S. Bachas dažnai savo kūrinius pasirašydavo „S. D. G.“ – Soli Deo Gloria, pabrėždamas, kad visa, ką jis sukuria yra Vien Dievo Garbei.

Koncerte Gražina grojo J. S. Bacho Preliudą G-dur ir Fugą g-moll. Ši fuga – kantatos Iš sielvarto gilybių finalinės fugos Ir Jis išgelbės Izraelį iš visų jo nuodėmių vargoninė versija. Choralas  Allein Gott in der Hoh sei Ehr (Vienam Dievui Garbė aukštybėse), kurį pagrojo vargonininkė, yra vienas iš trijų tokio pat pavadinimo Bacho Leipzigo rinkinio choralų, o jo melodija gerai pažįstama reformatams ir liuteronams. 1523 m. ji parašyta Liuterio mokinio, reformatoriaus ir kompozitoriaus Nikolaus Decius. Ir mūsų – reformatų – bažnyčioje kas sekmadienį ši giesmė giedama, tai Nr.251, Tesie Garbė ir padėka.

Koncerte skambėję olandų kompozitoriaus Jan Pieterszoon Sweelinck variacijos vargonams Mein junges leben hat ein End (Mano jaunas gyvenimas baigės), parašytos pasaulietiniam atlikimui pagal iki šiol protestantų  bažnyčiose giedamą giesmę.

Čekų kompozitoriaus Pėtro Ebeno kūrinys Jeftės dukters šokis, sukurtas pagal Biblijos Teisėjų knygos (Ts 11,30-34) eilutes, kur pasakojama, kaip vienas iš senovės Izraelio teisėjų Jeftė (Iftachas) davė įžadą VIEŠPAČIUI: jei Jeftė laimės mūšį su amoniečiais, tai paaukos Jam kaip deginamąją auką tą, kuris pirmas išeis jo pasitikti... Išėjo šokdama ir mušdama būgnelius jo vienturtė, mylimiausia duktė... Šiame kūrinyje daug dramatiškų, grėsmingų muzikinių paveikslų – Jeftės mūšis su amoniečiais, pažado Viešpačiui negalinčio sulaužyti tėvo vidinė kova. Kūrinio pabaigoje girdėti dukros, išsiprašiusios tėvo leisti jai du mėnesius kalnuose su draugėmis apverkti savo nepakeičiamą dalią, rauda. Vargonininkei pavyko perteikti kūrinio dramatizmą, klausytojai, perskaitę Programėlėje kūrinio aprašymą, suprato, ką kompozitorius norėjo „papasakoti“ vargonais, o kiti – parėję namo atsivertė Bibliją...

Paklausyti savo bažnyčios vargonininkės Gražinos Petrauskaitės į koncertą Arkikatedroje atėjęs būrelis reformatų nenusivylė, liko labai patenkinti ir didžiavosi, kad jų pamaldose groja tokio aukšto meistriškumo muzikė. Kiekvienose pamaldose Gražina parenka ir pagroja vis naujus, dažniausiai kompozitorių protestantų, kūrinius, kuriuos atlikdama po kunigo pamokslo padeda tikintiesiems giliau pažinti ir įtvirtinti išgirstą Dievo Žodį.

InfoRef_LT