Remembrance Day – Raudonosios aguonos diena

Spausdinti

K.Pulokas, D.Gudliauskienė

Pirmoji pasaulinio karo aukų atminimo diena Didžiojoje Britanijoje bei kitose Britų tautų sandraugos šalyse pradėta švęsti 1919-aisiais metais. Ji žymi 1918 m. lapkričio 11 dienos 11 valandą, kai visi ginklai nutilo, ženklindami Pirmojo pasaulinio karo pabaigą, ir buvo pasirašytos Paliaubos. Iš pradžių ši šventė ir vadinosi Paliaubų diena. Po Antrojo pasaulinio karo Paliaubų diena (Armistice Day) buvo pervadinta į Atminimo dieną (Remembrance Day). Tačiau kur kas populiaresnis jos pavadinimas yra Raudonosios aguonos diena, skirta Tautų Sandraugos šalių žuvusiems kariams atminti, o pastaruoju metu šią dieną pagerbiamos visos karų bei teroro aukos.  

Atminimo ceremonijos įvairiose šalyse vyksta artimiausią sekmadienį. Prie paminklų dedami aguonų žiedų vainikai, žmonės segi raudonus aguonų žiedus, pagerbdami ir prisimindami žuvusius įvairiuose karuose, kariniuose konfliktuose.

Raudonosios aguonos diena jau daug metų po Nepriklausomybės atgavimo minima ir Lietuvoje. Minėjimą inicijuoja ir rengia Jungtinės Karalystės ambasada tradiciškai Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje. Šiais metais, kaip ir daugelis kitų renginių, ceremonija vyko virtualiai, per vaizdo įrašą lapkričio 8 dieną.

Atminimo dienos renginys, įrašytas Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje, kurį įžangos žodžiu pradėjo Jungtinės Karalystės (JK) gynybos atašė, JK Karališkųjų oro pajėgų eskadrilės vadas Steve Gleisinger.

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis pasveikino virtualius dalyvius, prisiminė savo prosenelių, dalyvavusių Pirmajame pasauliniame kare, pasakojimus ir meldė taikos.

Romos katalikų bažnyčios Lietuvos vyskupų konferencijos gen. sekretoriaus padėjėjas kun. Mykolas Sotničenka paskaitė iš Ezekielio knygos 37,12-14 : Viešpats Dievas taip kalba. Tikėkite manimi, atversiu jūsų kapus ir prikelsiu jus iš kapų... kai atversiu jūsų kapus ir prikelsiu jus iš jūsų kapų, jūs žinosite, kad aš esu Viešpats.... parvesiu jus į jūsų žemę, kad žinotumėte, jog aš, Viešpats, pasakiau ir padarysiu...

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky skaitė iš Koheleto (Mokytojo, Ekliaziasto) knygos Viskam yra metas: ...laikas tylėti ir laikas kalbėti.. laikas karui ir laikas taikai.  

Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos prezidentas kurt. Nerijus Krikščikas skaitė iš Danieliaus knygos 12 skyriaus 1-3 eilutes: .... daugelis miegančiųjų žemės dulkėse atsibus: kai kurie – amžinajam gyvenimui, kiti – gėdai ir amžinai negarbei. Išmintingieji švytės dangaus skliauto spindesiu, o vedusieji daugelį į teisumą bus tarsi žvaigždės per amžių amžius.

Lietuvos musulmonų dvasininkas muftijus Romas Jakubauskas meldėsi Korano žodžiais.

Į virtualius dalyvius iš Liuteronų bažnyčios kreipėsi Jungtinės Karalystės ambasadorius Brianas Olley, cituodamas žinoma giesme tapusį britų diplomato sero Cecilio Springo Rice’o (1859–1918) eilėraštį Prisiekiu Tau, mana šalie ir jį pakomentuodamas.

Atminimo dienos minėjime dalyvavo gyvai ar atsiųsdami vaizdo įrašus daugelio Vilniuje veikiančių užsienio valstybių ambasadų vadovai, kariniai atašė: Indijos garbės konsulas Lietuvoje Rajinder Chaudhary, Kanados ambasados reikalų patikėtinis Richard Martin-Nielsen, Prancūzijos ambasadorės pirmoji patarėja Laurence Bernardi, Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn bei gynybos atašė plk. ltn. Konstantinas Bellini,  Jungtinių Valstijų ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchrist ir kt.

Tradicinė vainikų, krepšelių, gėlių padėjimo ceremonija vyko gyvai, iškilmingai, kariškiams atiduodant pagarbą, dalyvaujant Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovams. Paskutinis vainikas buvo padėtas nuo Lietuvos Respublikos.

Pabaigoje ceremonijos trimitininkas Tomas Vaičiulis bažnyčioje pagrojo kūrinį Paskutinė sargyba.

Visų gyvai ar už ekranų bei kitų virtualių vaizdo ar garso įrengimų stebinčiųjų buvo paprašyta pora minučių tylos pagerbti visuose karuose ir kariniuose konfliktuose žuvusius pasaulio žmones.

Atminimo dienos renginys baigtas JE apaštališkojo nuncijaus arkivyskupo Petar Rajič malda ir palaiminimu.

Bažnyčioje tarp maldų vargonais grojo Vilniaus liuteronų bažnyčios vargonininkė Asta Saldukienė, giedojo parapijietė solistė Marija Gutauskienė.

Remembrance Day dalyviams, rengėjams dėkojo JK atašė Steve Gleisinger ir pakvietė kitais metais, kaip įprasta, vėl susirinkti į šią šventovę – Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčią.

Gėlės, vainikai, kuriuos įvairių šalių ambasadoriai, kariai padėjo prie Altoriaus, vėliau buvo nuvežti į Rokantiškių kapines ir padėti ant 2008 metais Afganistane žuvusio reindžerio Džastino Džeimso Kaplzo (Justin James Cupples) kapo. JK gynybos atašė, JK karališkųjų oro pajėgų eskadrilės vadas Steve Gleisinger ir Tony Bishop, Karališkojo airių pulko veteranas, bei kiti kariškiai atidavė pagarbą Rokantiškėse palaidotam kariui.

Reindžeris Džastinas Džeimsas Kaplzas, gimęs 1979 m. liepos 29 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, gyveno Majamyje, Floridoje, taip pat Kou Keivane, Airijoje, kur susipažino su savo būsima žmona lietuvaite Vilma. 2006 metais jie susituokė. Operacijos Irako laisvė metu jis tarnavo Jungtinių Valstijų karinėse jūrų pajėgose. Persikėlęs į Airiją, tarnavo Karališkojo Airijos pulko Pirmajame batalione, o 2007 m. rugsėjį buvo paskirtas į Septintąjį C kuopos būrį.

2008 m. rugsėjo 4 d. rytą pėsčiomis patruliuojant Sangino mieste, šiaurinėje Helmando dalyje (Pietų Afganistanas), reindžeris Džastinas Džeimsas Kaplzas, detonavus savadarbiam sprogstamajam užtaisui, buvo sunkiai sužeistas ir nuo gautų sužeidimų mirė. Jo kūnas buvo parskraidintas į Lietuvą, Vilnių, kur gyvena Jo žmona Vilma. Jis buvo ypač gabus ir kitų mėgstamas karys, išmokęs puštūnų kalbą ir padėjo 2 PARA kovinei grupei bei Helmando žmonėms siekti realių pokyčių, – buvo rašoma 2008 metais JK gynybos ministerijos informacijoje.

Karstas su Dž. Kaplzo palaikais, atsisveikinant užklotas Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vėliava, iškilmingai su kariška pagarba buvo palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.

Pagerbti Jo atminimo kasmet į Rokantiškių kapines atvyksta Britų sandraugos šalių kariniai atašė ir ambasadų darbuotojai.