Viktorija Liauškaitė

Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos iniciatyva birželio 6 dieną įvyko biografinė vienos dienos ekskursija po Pietryčių Lietuvą. Labai malonu pažymėti tai, jog šios ekskursijos vadovė buvo draugijos valdybos narė profesionali gidė ir kelionių vadovė Aurelija Arlauskienė.

Oras tą dieną buvo kaip niekados vasariškas ir visi su nekantrumu rinkosi į autobusą. Keliautojų susirinko visai nemenkas būrys – net per 40! Tarp jų draugijos valdybos nariai, Vilniaus ev. reformatų parapijos nariai, žurnalistai ir neabejingi Lietuvos istorijos entuziastai. Visus susirinkusius pasveikino ir palinkėjo geros kelionės Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas.

Vienos dienos biografinė ekskursija „Asmenybių šviesa, amžių neužgesinta..." supažindino su Pietryčių Lietuvoje, dabartiniame Šalčininkų rajone, gimusiomis, gyvenusiomis, kūrusiomis dažnai šiuose kraštuose viešėjusiomis pasaulinio garso asmenybėmis ir jų darbais: Lietuvos raštijos pradininku Stanislovu Rapolioniu; savamoksle dailininke Ana Krepštul; Vilniaus universiteto rektoriumi Simonu Malevskiu; Paulavos respublikos įkūrėju Povilu Ksaveru Bžostovskiu; poetu Adomu Mickevičiumi; istoriku, publicistu Mykolu Balinskiu; Vilniaus universiteto rektoriumi Jonu Sniadeckiu ir jo broliu chemiku Andriumi Sniadeckiu; Rusijos psichiatrijos tėvu vadinamu Jonu Balinskiu... Šią ekskursiją – tikrų tikriausią kelionę laiku – įrėmina du taškai. Pradžia ir pabaiga. Alfa ir omega... O tarp jų - viskas, kas laikina: turtai, pareigos, kilmė. Ir kas neįveikiama laikui: asmenybių šviesa ir, žinoma, meilė. Be atsako liepsnojusi poeto Julijaus Slovackio, pamilusio Jašiūnų dvaro savininkės Sofijos Balinskienės seserį Liudviką, širdyje... Ir visas kliūtis nugalėjusi Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilė, kurios liudininkėmis buvo ir išlakios Rūdnininkų girios pušys. Ir svaigulin gramzdinantis žydinčių viržių kilimas.

Ekskursijos metu užsukome į Levandų uostą, kur vaišinomės levandų sausainiais ir mėtų arbata, kurią taip mėgo Liudvika Sniadeckytė; Merkinės kaime, Paulavos respublikos dvarvietėje, toje pačioje, kur prieš kelis šimtus metų šviesuolis Bžostovskis visus savo turtus paaukojo savo įkurtai respublikai.

Apie Jašiūnų dvaro rūmus ir kapinaites pasakojo Kazimiežas Karpičius, Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazijos direktorius; Tabariškėse keliauninkus pasitiko ir šiltai priėmė Valdemaras Ulčukevičius, Šv.Mykolo Arkangelo bažnyčios klebonas, taip pat Danuta Moločko, tautodailininkės Anos Krepštul muziejaus vadovė, žymios dailininkės sesuo.

Su Eišiškių praeitimi ir dabartimi supažindino Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos istorijos mokytoja Liudmila Jurgelevičienė. Apsilankėme Gornostajiškių kaimo dvaro sodyboje, kur 1986 m., minint 500-ąsias Stanislovo Rapolionio gimimo metines, tuometinio ūkio vadovo Skiauterės rūpesčiu buvo pastatytas iš bronzos ir granito sukurtas paminklas (skulpt. Konstantinas Bogdanas, archit. Rimantas Buivydas ir Juras Balkevičius). Turistai, deja, Gornostajiškių dvarvietėje mato tik granitinę paminklo dalį. Baiminantis, kad pagrindinis paminklo akcentas – Rapolionio bronzinis biustas - gali būti pavogtas, gimnazijos vadovų dėka jis perkeltas į šios mokymo įstaigos salę. Taigi, apsilankę gimnazijoje ne tik savo akimis pamatėme Rapolionio biustą, bet ir susitikimome su gimnazijos kraštotyros muziejaus "Atmintis" įkūrėju ir vadovu - buvusiu ilgamečiu Eišiškių Stanislovo Rapolionio vidurinės mokyklos direktoriumi, dabar gimnazijos dailės mokytoju metodininku, dailininku, poetu, Eišiškių krašto šviesuoliu Vytautu Dailidka.

Apie Rūdininkų girią trumpai papasakojo VĮ Šalčininkų miškų urėdijos Rūdnininkų girininkijos girininko pavaduotojas Andrejus Damulevičius.
Nors ir nemenka kelio atkarpa įveikta tą dieną apie 170 km, tačiau daugelis iš mūsų pasijutome nors maža dalelyte prisidėję prie Pietryčių Lietuvos pažinimo, visuotinai suvešėjusių stereotipų paneigimo, jog čia – Pietryčiuose gyvena tik lenkai ir tik jiems šis kraštas gali būti įdomus... Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos dailės mokytojas metodininkas V. Dailidka (buvęs direktorius), stovėdamas šalia lietuvių raštijos pradininko biusto, ištarė žodžius:"Mes kalbame lietuviškai šio Žmogaus dėka...". Ir tai Žmogus, kilęs iš Pietryčių Lietuvos, buvo pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius. Malonu nupūsti dulkes nuo istorijos puslapių ir prisiminti, kas mes ir iš kur mes.... Vasara dar tik įsibėgėja ir tikimės dar susitikti ne kartą...

Aurelijos Arlauskienės nuotraukos