Vietovėje, kuri kažkada buvo naudojama kariuomenės, šiandien auga medžiai. Netrukus jų turėtų būti 500 - po vieną kiekvieniems metams, tiek,  kiek praėjo nuo Reformacijos judėjimo pradžios Vitenberge.

Visi jie dar atrodo vienodi, reti ir pažeidžiami: gudobelė, uosis, ieva ar šermukšnis. Jauni medeliai stiebiasi į pavasario dangų žalioje juostoje tarp rotušės automobilių stovėjimo aikštelės ir gatvės. Maži pumpurėliai ant jų šakų išduoda, kad tuoj pasirodys pirmieji lapeliai. Vos jiems išsiskleidus, medžių vainikai taps tokie skirtingi kaip antai 91 šalies, iš kur kilę medelių krikštatėviai  - Krikščionių bendruomenės iš viso pasaulio.

Trijose senamiesčio vietose jau aštuoneri metai kaip įkurtas "Liuterio sodas". Jo koncepcija susijusi su kraštovaizdžio architektu Andreas Kipar, apdovanotu federaliniu kryžiumi už žaliųjų iniciatyvą Vokietijos ir Italijos miestų projektuose 2007 m. "Ruošiantis šių metų Reformacijos jubiliejui, Pasaulinė Liuteronų Sąjunga (LWB) nusprendė, kad norime švęsti ne tik reformatorių Martiną Liuterį", aiškina Hans Kasch, pasaulinės liuteronų federacijos centro Vitenberge direktorius, "Mes norime gyvo, augančio paminklo ekumenizmui ir parodyti, kad reformacija gavo impulsus ne tik Vitenberge."

Į pirmąjį sodinimą 2009 lapkritį, pietinėje pylimo dalyje, šalia pilies susirinko katalikai, stačiatikiai, anglikonai, reformatai, metodistai ir liuteronai. Tuo metu ten, ir prie naujos rotušės, buvo pasodinti  360 medžių, sako Kasch. Jų krikštatėviais tapo ne tik bažnyčios, bet taip pat ir religinės organizacijos ir bendruomenių grupės.

Skandinavų  protestantų karališkųjų šeimų medeliai čia taip pat įsišaknijo: Danijos karalienės Margaretos II uosis auga šalia švedų karališkosios poros Silvijos ir Karlo XVI Gustavo katalpos. Dar 60 sodinimo datų numatyta 2017 metams. Kitais metais, šalia Liuterio namų bus sodinami paskutiniai medžiai. "Taip mes galime parodyti, kad visa tai tęsis net ir po pasaulinės parodos Reformacijos šventei", sako pasaulinės liuteronų federacijos vadovas.

20 dvasininkų iš pasaulinės liuteronų sąjungos  susirinko aplink vieną iš medžių priešais rotušę.  Ant  lentelės parašyta "Dervamedis. Liquidambar styraciflua ". Jo krikštatėviai yra "Katalikų Bažnyčia Holy Rosary ir liuteronų bažnyčia Bozemane, Montana, JAV." Audrey Rydbom, atstovaudama savo bendruomenę valstijose, turi apibarstyti aplink medžio kamieną šviežią žemę ir palieti ją. Kunigė taria keletą žodžių, kartu gieda anglų kalba Liuterio giesmę  „Dievas – prieglauda mūsų, tvirtovė“   ir meldžiasi "Tėve mūsų" kiekvienas savo gimtąja kalba. "Net jei ir žinočiau, kad rytoj pasaulis žus, vis tiek šiandien pasodinčiau dar vieną obelėlę" pasakytų Liuteris.

Šis Liuterio sodo moto Audrey teikia vilties: "Tai pasitikėjimas konfesijų sambūvio taika ", ji sako su ašaromis akyse. Kai gavo pakvietimą į Vitenbergą, negalėjo patikėti šia unikalia galimybe, sako ji. "Mergaitė vos iš 300 sielų kaimelio Montanoje keliauja į Vitenbergą, kad galėtų ten būti su dvasininkais iš viso pasaulio ir palaiminti medį. Tai taip jausminga!"

Tarp alėjų, šalia piečiau esančios Andreasbreite atsirado sodai su 80 vaismedžių. Moksleiviai iš protestantiškos Melanchthon mokyklos renka obuolių, slyvų ir cidonijų derlių, panaudoja vaisius uogienei ir parduoda ją Adventiniame turguje, pasakoja direktorius Kasch. "Taigi vaikai iš Vitenbergo užsidirba iš medžių." Kitas tikslas būtų trijose Liuterio sodo vietose įkurdinti informacinius centrus, kuriuose informacija būtų teikiama keturiomis kalbomis. Taigi lankytojams turėtų būti gana paprasta ieškoti ir susirasti savo tėviškės medį.

Reformacijos vasarą Liuterio sodas veikia ant pylimo, parodos nuoroda į Weltausstellung Reformation nuo 20 gegužės iki rugsėjo 10 d. Septynių vartų erdvės sukurtos tam, kad ištirti pasaulį. Čia r2017.org/eintritt rasite visą informaciją apie bilietus. Pasaulinė Reformacijos paroda veikia kasdien, išskyrus antradieniais, nuo 10 iki 18 valandos.

Iš vokiečių kalbos vertė Rasa Škarnulienė