Malda už krikščionių vienybę Vilniaus Tikėjimo žodžio bažnyčioje

Spausdinti

Logo Title

Sausio 18 d. Vilniaus Tikėjimo žodžio bažnyčioje vyko tradicinės Maldų už krikščionių vienybę savaitės pamaldos. Šių metų tema - „Tavo dešinė, Viešpatie, galinga“ (Iš 15,6).

Pamaldose dalyvavo Evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Ričardas Dokšas, „Malonės“ baptistų bažnyčios pastorius Steve‘as Davisas, Vilniaus Naujojo Testamento baptistų bendruomenės tarnautojas Henrikas Žukauskas, Vilniaus krikščionių bendruomenės „Biblijos kelias“ vyr. pastorius Anatolijus Dmitrukas, Evangelikų reformatų bažnyčios kunigas Raimondas Stankevičius, Jungtinės metodistų bažnyčios kunigas Audrus Kask, krikščionių bažnyčios „Atsinaujinimas“ pastorius Nikolajus Tkačukas, Evangelinio tikėjimo krikščionių (sekmininkų) sąjungos vyskupas Rimantas Kupstys, bažnyčios „Kristaus paliepimas“ pastorė Olga Vyšniauskienė, laisvųjų krikščionių bažnyčios vyskupas Artūras Rulinskas, Vilniaus krikščionių bažnyčios „Vynuogynas“ pastorius Juozas Žilinskas ir šeimininkės, Vilniaus Tikėjimo žodžio bažnyčios, pastorius Darius Širvys.

Kiekvienas evangelinės bažnyčios ganytojas ir tarnautojas į susirinkusiuosius kreipėsi trumpa maldos intencija. Vilniaus Naujojo Testamento baptistų bendruomenės tarnautojas Henrikas Žukauskas remdamasis Jn 3, 8 kalbėjo, kad būtent Šventoji Dvasia pagimdė ir nuolat kuria bažnyčią. Tačiau tam, kad pastebėtų Jos veikimą, tikinčiųjų širdys privalo būti jautrios ir tinkamai paruoštos.

Vilniaus krikščionių bendruomenės „Biblijos kelias“ vyr. pastorius Anatolijus Dmitrukas ragino melsti Dievo jėgos pasireiškimo savo bažnyčiose, savo mieste. Apd 16 sk, rašoma, kad Dievo jėga buvo su Pauliumi ir Silu, kurie įkalinti ir surakinti grandinėmis meldėsi ir šlovino Dievą, nors galėjo būti nusivylę ar pasipiktinę, nes visiškai nežinojo, koks likimas jų laukia. Dėl jų tikėjimo ir pasitikėjimo pasireiškusi Dievo jėga ne tik išlaisvino Paulių ir Silą iš pančių, bet ir kalėjimo prižiūrėtoją – iš amžinosios pražūties.

Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios klebonas, kunigas Raimondas Stankevičius džiaugėsi bendrais evangelinių bažnyčių darbais, nuveiktais minint Reformacijos 500 metų sukaktį. Jis pabrėžė, kad vienybė neturėtų būti suprantama kaip institucinė ar sakramentinė vienybė – ją pasieksime, tik jei Viešpats panorės. Tikroji vienybė gimsta krikščionims pasiliekant Jo žodyje ir paklusnume Jam, kai gyvenant ir mirštant esame Viešpaties.

Jungtinės metodistų bažnyčios dvasininkas Andrus Kask Mozės, Aarono ir Mirijamos pavyzdžiais iliustravo džiaugsmą dėl Dievo teikiamo išgelbėjimo, kuris kyla asmeniškai patyrus Dievo jėgą savo gyvenime. Dvasininkas ragino melstis, kad ateinančiais metais visomis jėgomis vestume žmones pas Kristų.

Krikščionių bažnyčios „Atsinaujinimas“ pastorius Nikolajus Tkačukas iškėlė klausimą, dėl kokios vienybės meldėsi Jėzus? Kas dabar yra mūsų priešas? Lengviausia vienytis „prieš“ kažką ir dažnai tai, kas turėtų stiprinti vienybę, tampa susiskaldymų priežastimi. To pavyzdys gali būti Eucharistija. Taigi pastorius ragino atminti šį mūsų netobulumą ir vienybės ieškoti žvelgiant į Kristų ir Jam skiriant svarbiausią vaidmenį gyvenime ir tarnystėje.

Šias mintis tarsi pratęsė Evangelinio tikėjimo krikščionių (sekmininkų) sąjungos vyskupas Rimantas Kupstys, kuris taip pat klausė, kas yra mūsų priešas. Dievas nugalėjo savo tautos priešus – kokius priešus Jis įveikė šiandien? Velnią, nuodėmę, mirtį. Kad taptume nugalėtojais su Juo, neturime ir negalime nieko padaryti, tik nusižeminti, paklusti ir atiduoti Dievui garbę.

Bažnyčios „Kristaus paliepimas“ pastorė Olga Vyšniauskienė jautriai prisiminė savo tikėjimo kelio pradžią būtent Vilniaus Tikėjimo žodžio bažnyčioje. Remdamasi Žyd 12, 14 ir Rom 12, 18 pastorė kalbėjo, jog Dievas nori, kad mes, kiek nuo mūsų priklauso, visomis jėgomis siektume santaikos. Palaiminti tyraširdžiai ir taikdariai.

Laisvųjų krikščionių bažnyčios vyskupas Artūras Rulinskas kalbėjo, kad Senajame Testamente tas pats žodis vartojamas tiek Dievui grasinant išlieti savo pyktį, tiek žadant išlieti Dvasią. Šventoji Dvasia, išliejama ant tikinčiųjų kaip vanduo ir ugnis, juos ištyrina ir užgrūdina. Tad neišlepkime, pasiduodami šių laikų vilionėms.

Vilniaus krikščionių bažnyčios „Vynuogynas“ pastorius Juozas Žilinskas priminė Šventojo Rašto žodžius, kad vienybės raištis – meilė, kuri ateina iš Dievo. Jei mylėsi Dievą, natūraliai mylėsi ir savo artimą. Vienybė – ne vienodumas, o viena meilė.

Baigdamas pamaldas Vilniaus Tikėjimo žodžio bažnyčios pastorius Darius Širvys kalbėjo apie tai, kad nesame pavainikiai, tačiau tikri Dangiškojo Tėvo sūnūs ir dukterys. Kreipdamasis į susirinkusiuosius pastorius ragino be baimės melsti, kad mylintis Tėvas mus auklėtų ir drausmintų.

***

Žvelgiant į evangelines bažnyčias kaip į visumą, pirmiau į galvą ateinantis žodis, ko gero, būtų įvairovė, o ne vienybė – bažnyčios skiriasi savo liturgija, sakramentų teikimo tvarka, įvairiais mokymo aspektais... Visgi klausantis į vienas po kito kalbančių ir drauge besimeldžiančių tokių skirtingų bažnyčių ir bendruomenių dvasininkų, širdyje gimsta ir stiprėja paguoda, kokie menki šie skirtumai palyginti su viena meilė Viešpačiui, pagarba Jo Žodžiui, džiaugsmu dėl Jo išrinkimo ir išgelbėjimo malonės ir troškimu priklausyti Jam gyvenant ir mirštant.

 

Nuotraukos Gedos Žyvatkauskaitės: