Viktorija Liauškaitė

Nenutrūkstamai tradicijai kasmet kapinių šventes užbaigti ant Dubingių piliakalnio jau suėjo devyni metai. Ir šią gražią rugsėjo 8-ąją ev. reformatai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių gausiai susirinko kadaise stovėjusios ev. reformatų bažnyčios vietoje po atviru dangumi.

Kapinių šventės pamaldas laikė ir pamokslą sakė Vilniaus parapijos klebonas kun. Raimondas Stankevičius, Šv. Rašto skaitinį skaitė lektorius iš Kauno Dainius Jaudegis.

Vilniaus parapijos klebonas kun. Raimondas Stankevičius pasidžiaugė, jog ši graži vilniečių tradicija surinkti reformatus Dubingiuose yra tęsiama. „Kapinių šventės, minėjimo pamaldos vyksta nenutrūkstamai jau devyni metai, kurių iniciatoriai yra vilniečiai. Tačiau smagu čia matyti ne tik juos, bet ir atvykusius iš toliau. Laikydamas pamaldas čia prieš 8 metus sakiau, jog turime neįprastas pamaldas. Dabar jau jos tapo įprastomis ir nereikia niekam aiškinti kodėl jos vyksta po atviru dangumi stovėjusios bažnyčios vietoje. Nors pastato jau seniai nebėra, bet Dievas čia - su mumis. Jau susigyvenome, kad kasmet Viešpats mus surenka į šią vietą. Prisimename ne tik kunigaikščius Radvilas, kurie čia palaidoti, bet ir visus kitus ev. reformatus atgulusius čia ar kitur. Tačiau susirinkome ne dėl Radvilų, o dėl Kristaus. Jo negalime iškeisti į nieką kitą. Bet šiandien taip pat su didžiausia pagarba minime ir kunigaikščius Radvilas. Dažnai mėgstame pasipuikuoti, jog mūsų tikėjimo broliai buvo kunigaikščiai Radvilos, jų turtais, galybe. Nors šie didikai turėjo daugybę žemiškų turtų, bet jiems svarbiausias buvo Viešpats. Radvilos savo tikėjimo pavyzdžiu įkvėpė ir kitas kartas„ – teigė kun. R. Stankevičius.

Po minėjimo pamaldų buvo aplankyti buvusieji Radvilų rūmai, jų ekspozicija. Vėliau maloniai pabendravome Agapėje Asvejos regioninio parko direkcijoje.

Radvilų kripta masina užkopusius į didingą Dubingių piliakalnį šiais žodžiais: „Keleivi, sustok trumpam ir susimąstyk, kokia didybė ilsisi šioje vietoje. Tai Radvilos“, – primena antkapinėje plokštėje iškalti žodžiai.

Radvilos, nors ir valdydami daugybę miestų ir rezidencijų, būtent Dubingius pasirinko kaip vieną iš laidojimo panteonų. Tad Dubingiuose, buvusios evangelikų reformatų bažnyčios vietoje, 2004–2007 m. antropologai, istorikai, menotyrininkai ir archeologai bendromis pastangomis identifikavo aštuonių Radvilų giminės atstovų palaikus: Mikalojaus Radvilos Juodojo (1515–1565), jo žmonos Elžbietos Šidloveckos Radvilienės (1533–1562), Mikalojaus Radvilos Rudojo (1512–1584), jo sūnaus Mikalojaus Radvilos (1543–1589) ir marčios, antrosios M. Radvilos žmonos Sofijos Elenos Hlebovičaitės (?–1583), vaikaičio Jonušo Radvilos Rokošininko (1579–1620), mažamečio Kristupo Radvilos Perkūno sūnaus Mikalojaus (1575–1577) ir jo motinos, pirmosios K. R. Perkūno žmonos Kotrynos Anos Sobkovnos (?– 1578) palaikus.

Radvilos buvo pati galingiausia Lietuvos didikų giminė, o jų šlovės viršūnė buvo XVI a., kai gyveno Mikalojus Radvila Juodasis ir Mikalojus Radvila Rudasis. Radvilų giminė darė įtaką valstybės politiniam ir kultūriniam gyvenimui ir visada kovojo už Lietuvos valstybingumo išsaugojimą ir stiprinimą, prieštaravo Liublino unijos sudarymui. Nė viena didikų giminė nėra davusi valstybei tiek žymių ir garsių valstybininkų – iš jų giminės buvo kilę Lietuvos kancleriai, etmonai, Vilniaus vaivados, aukščiausi Lietuvos valstybės pareigūnai. Iš Radvilų giminės kilo 37 vaivados, 22 kancleriai, maršalkos, etmonai, iždininkai, viena karalienė (garsioji Barbora Radvilaitė) ir daug kitų svarbių pareigūnų. Radvilų giminė davė tris vyskupus ir vieną kardinolą (Jurgis Radvila, 1583–1600). Su Radvilų giminės globojamos Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčios statyba siejama baroko pradžia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Mikalojus Radvila Juodasis, perėjęs į evangelikų reformatų tikėjimą, padėjo šalyje šalia katalikų įsitvirtinti Evangelikų Reformatų Bažnyčiai, kuri išliko iki mūsų dienų.

Ritos Jaudegienės nuotraukos

iPhoto.lt