Visuomenėje, kurioje gyvename ir kurios dalimi esame, psichologinės problemos ir sielos žaizdos yra slepiamos arba sprendžiamos savipagalbos, psichologinio konsultavimo, psichoterapijos būdu. Tačiau ką apie santykius, krizes, psichologinę bei fizinę prievartą, netektį, vaikystės patirtis bei traumas, nerimą, pykti ir sielvartą sako Biblija? Kodėl reikalinga, kad bet kokia psichologinė pagalba būtų pagrįsta Dievo Žodžiu? Kas yra Biblinė sielogyda ir kuo ji skiriasi nuo pasaulio siūlomų sprendimo būdų? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškota spalio pabaigoje Kaune vykusiame seminaras „Biblinė sielogyda: tikinčiųjų pagalba tikintiesiems“.

Kaune vyko visuotinis LERJD ''Radvilos'' susirinkimas, prasidėjęs giesmėmis, maldomis ir Biblijos studijomis, kurias vedė Emily ir Frankas van Dalenai. Vėliau buvo diskutuojama ir dalinamasi idėjomis apie organizacijos siekius, kaip savanoriai galėtų prisidėti prie parapijos žmonių gerbuvio. Taip pat buvo prisimenama apie praeituose susirinkimuose minėtus tikslus, planuojami reikalingi pokyčiai, nuspręsta dėl stovyklų datų, pristatyti praeitų metų projektai.

Viktorija Liauškaitė

Spalio 31 dieną Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje vyko pamaldos, skirtos Reformacijos dienai paminėti. Po jų koncertavo ansamblis Draugiški projektai.

Pamaldos prasidėjo Reformacijos himnu Tvirčiausia apsaugos pilis, visi giedojo stovėdami, taip išreikšdami pagarbą. Pamaldas laikė gen. superintendentas kun. Tomas Šernas ir Vilniaus parapijos klebonas kun. Raimondas Stankevičius. Gausiai susirinkusius pasveikino Vilniaus evangelinės bažnyčios pastorius Darius Širvys, mintimis apie Reformaciją – ar Reformacija jau pasibaigė? pasidalino, pasiremdamas istorija iš Senojo Testamento apie teisėją Gideoną /Ts 6, 1-2,11-16, 25-27/, iš Kauno atvykęs reformatų Sinodo lektorius Dainius Jaudegis.

Dr. Deimantas Karvelis metų paskaitoje mokytojams „Reformacijai – 500“ pastebėjo, kad vienuolis paskelbė devyniasdešimt penkias tezes, iš kurių net devyniasdešimt dvi buvo apie gyvuosius, ir tik trys – apie mirusiuosius. Martyno Liuterio (1483–1546) kalbos savo laikmečio žmonėms apie Bažnyčios ydas, žmogaus santykį su Dievu, Šventuoju Raštu, sąžine ir savimi pačiu tapo reikšmingo judėjimo pradžia.

Indrė Pavinkšnienė

Pirmąjį spalio sekmadienį, spalio 7-ąją, Kauno evangelikų reformatų bažnyčioje savo tikėjimą reformatų išpažinime patvirtino kauniečiai Titas Pavinkšnis ir Kristupas Bačelis. Pamaldas laikė ir jaunuolius konfirmavo iš Amerikos į Lietuvą dešimties metų misijai atvykęs kunigas Frankas van Dalenas.

Misionieriai Frankas ir Emily van Dalenai, tarnauja Kauno evangelikų reformatų parapijoje. Į Lietuvą ši pora atvyko 2015 metai ir atyviai tarnavo pradžioje Vilniaus evangelikų reformatų  parapijoje, o šiuo metu tarnauja Kauno parapijoje. 

Esu girdėjusi, kad ir jūs, ir jūsų vyras augote misionierių šeimose. Papasakokite, kur gimėte ir kokiose šeimose užaugote?

2018 m. spalio 9 d. rytiniame posėdyje Lietuvos Respublikos Seimas priėmė (80–ia balsų už, susilaikė 0, prieš 0) nutarimą Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios- Sinodo susitarimui „Dėl nekilnojamojo turto Kaune, E. Ožeškienės g. 41, grąžinimo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai- Sinodui natūra“, projektas (Nr. XIIIP-2368(2). Projekto antrą variantą pateikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (pirmininkė Guoda Burokienė) narys Povilas Urbšys.

Holger Lahayne

Martynas Liuteris iš viso parašė apie keturiasdešimt giesmių, pusei jų sukūrė ir melodiją. Seniausia iki šiol reformatoriaus giedama giesmė yra „Krikščionys, džiaukimės didžiai“ (Krikščioniškos giesmės, nr. 365). Reformatorius ją parašė 1523 metų vėlyvą vasarą. Pirmajame evangelikų giesmyne Achtliederbuch (Aštuonių giesmių knyga), išleistame 1524 m. Niurnberge, ji įdėta pradžioje. Tai puikus Evangelijos ir Dievo išganymo darbų apžvalgos himnas, pabrėžiantis išgelbėjimo džiaugsmą: