Dvasininko mintys (8)
Supraskite, koks dabar laikas. Išmušė valanda jums pabusti iš miego. Dabar išganymas mums arčiau negu tuomet, kai įtikėjome. Naktis nuslinko, diena prisiartino. Tad nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais! Kaip dieną elkimės padoriai, saugodamiesi apsirijimo, girtavimo, palaidumo, neskaistumo, nesantaikos ir pavydo. Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir nelepinkite savo kūno, netenkinkite jo geidulių. (Rom 13,11-14)
Yra tamstai taip buvę: dar miegi, o jauti, kad metas keltis? Išmušė laikas pabusti iš miego. Diena prasideda. O jai reikia tinkamai pasiruošti: nusiprausti, papusryčiauti ir apsirengti. Tinkamai, pagal dienos uždavinius. Priklauso, ką ketini tą dieną veikti. Padoriai. Tad esam įspėjami: saugokitės to kuo maitinate savo kūną, ką į jį įsileidžiate. Saugokitės ir stebėkite, ką įsileidžiate į savo artimąjį - intymų gyvenimą. Ką iš savo sielos gelmių - savo lobyno transliuojate į išorinį pasaulį, aplinką. Nesantaika ir pavydas teršia ją. Šios taršos šaltinis - žmogaus viduje. Argi žmogų sutepa tai kas išorėje? Na, sutepa, bet tai galima lengvai nuplauti. Yra kas sutepa nenuplaunamai. Arba nuplaunama tik Jėzus Kristaus atpirkimo krauju. Ši dėmė yra žmogaus viduje. Vidines dėmes žmogus įprastai slepia. Po kaukėmis: dvasingumo, teisuolio, visažinio, nuskriaustojo, galiūno, agresoriaus ir t.t. Kaukėms esame labai išradingi. Kaip ir stabams. Taigi, slepiam savo dėmes. Nesėkmingai. Nes dėmės ne tik purvinos, bet ir turi kvapą. Kaip mūsų veidas. Turi esmę, kuri persunkia iš sielos gelmių į visą asmenybės išorę. Yra jos natūrali dalis. Nepaslėpsi šviesoje. Dieną - šviesu, geriau matosi, nei naktiniame klube, kur visi tokie patys. “Naktį visos katės - pilkos”. O dieną, pamatai visas spalvas. Septynias ir jų kombinacijas. Anksčiau ar vėliau suvoki šviesos pasekmę, jei bręsti kaip asmenybė. O bręsdama asmenybė - iššauna kamštį. Su šūvio garsu, lekia ne tik kamštis, bet ir asmenybės vidus. Kuria kryptimi? Apsirengimo Kristaus rūbu, ar nuogumo - geidulių link? Ir kyla karalystėje politinis geismas uždrausti kitiems matyti nuogumą. Kad tik neatsirastų kvailas vaikas ir nesušuktų: “karalius nuogas!” Nes baisu, karalius bus labai, labai užgautas. Jis ir taip vienišas... Štai, taip žemiškoje karalystėje gyvename: vieniems - geriau apsivilti patikimą rūbą. Kitiems - uždrausti matyti, na, bent pradžiai - kalbėti. Juk vaikų bus, kol žemė tvers... Vaikai dar neįgudę “diplomatiškos kalbos” mene. O gal būtų veiksmingiau uždrausti vaikus? Lengviau būtų chemine piliule, tik nepamirškite paminėti: “neplanuotus vaikus”, tuos iš geidulių...
Kuo esi apsirengęs ar apsirengusi šiai Dienai? Supraskite, koks dabar laikas.