Daugiau nei pergalės

Spausdinti

Simona Česnakaitė

Ir dar viena stovykla praėjo pilna iššūkių ir gerų emocijų! Šiais metais stovykla buvo tikrai išskirtinė: ne tik kad surinkom bemaž daugiausiai dalyvių, bet ir turėjom skirtingų tautybių vaikų ir vadovų. Net ir stovyklos laikraštuke informacija buvo surašyta trijomis kalbomis!

Kaip ir kiekvieną kartą, vaikai visą savaitę ėjo į Bažnyčią, treniruotes, žaidė įvairius stalo ir lauko žaidimus, kas dieną klausydavosi Dievo Žodžio - Biblijos pamokėlėse, gaivinosi ežere ir prieš miegą aptardavo visos dienos įspūdžius.

Šiais metais dvasinis vadovas buvo kunigas Frank ir jis kartu su žmona Emily, kaip visada, sėjo dvasinę sėklą kiekvienam vaikui į širdutę. Turėjome ir senbūvių vadovų, ir naujų, kurie bendromis jėgomis, idėjomis ir vieno tikslo link prižiūrėjo kiekvieną stovyklautoją.

Na, o kas gi geriau gali papasakoti apie tai, ką veikėme visą savaitę, jei ne patys vaikai. Trumpos ištraukos iš žurnalistikos būrelio rašinių:

Per dvi valandas laiko reikėjo įveikti 7 punktus – kas yra labai daug! Visi buvome susiskirstę į tris komandas. Rinkome pliusiukus ir taškus, o prie kai kurių punktų stovėjo ir vadovai su įdomiom užduotim. Man labai patiko eiti grupėje, dirbti visiem išvien“  - Austėja apie „Bobutės pasaką“

„Per Kazokus buvau įlipęs į labai aukštą medį ir ten prasėdėjau pusę valandos. Saidas sėdėjo dilgelėse. Mane pagavo Augustinas. Saidas buvo nepastebėtas, bet labai nedaug trūko. O mūsų komanda surado visus.“  - Vytautas apie Kazokus ir Plėšikus

“Protmūšyje reikėjo daug galvoti ir atsakinėti į klausimus. Įdomiausias klausimas buvo apie sraiges. Vienos iš mūsų būrio laimėjo pirmą vietą ir pasirinko trešnes“ - Urtė, Vakarė and Milda

Ir pabaigai, norėtume pasidalinti direktorės Eglės žodžiais, kurie viską apibendrina: štai ir nuvilnijo, prabėgo savaitė vaikų klegesio, juoko, ašarų ir džiaugsmo šūksnių dėl įvairių sėkmių ir nesėkmių. Liūdna, kad tik susidraugavus, tenka išsiskirti. Džiugu, kad sėjome sėklą į jų mažas širdutes. Tikiu, kad su kiekvienu iš stovyklautojų dar susitiksime, gal bažnyčioje, gal kitais metais, o gal šiaip gatvėje... Ačiū visiems, kurie buvo, dirbo, nerimavo, sportavo, mokėsi, giedojo, šypsojosi!”

Visą laikraštuką galite pavartyti čia: Krikščioniškos sporto stovyklos laikraštukas (8 serija)

Iki kitos vasaros!