Laura Tuomaitė – dabartinė Biržų rajono mokinių tarybos pirmininkė. Jau ne vienerius metus iniciatyvi mergina savanoriškai dirba su vaikais ir jaunimu.

Bitė darbininkė

Laura moksleivių interesams atstovauja ne tik Biržuose, tačiau apie jiems rūpimus klausimus kalbasi ir Lietuvos moksleivių sąjungos susirinkimuose. Vienuoliktokė dėsto, jog tiksliai žino, kur ir kuo nori būti, o tai suvokti padėjo ne kas kita, kaip užklasinė veikla. 

Laura įvairia savanoryste užsiimti pradėjo būdama 14 metų. Tuomet krikščioniškoje evangelikų reformatų konfirmantų stovykloje ji gamino maistą, tačiau išvydusi stovyklos užkulisius panūdo pati daugiau bendrauti su vaikučiais. Bėgant laikui, Laura įsitraukė į šių stovyklų organizacinę veiklą ir pati tapo vadove. Su evangelikų reformatų jaunimu ji organizavo ir dalyvavo dieninėse vaikų bei tarptautinėje darbo stovykloje Nemunėlio Radviliškyje, lankė bažnytinį chorą. 

„Pamačiau, jog man patinka organizuoti ir kad patinka dirbti su vaikais. Tas atsiskleidė ir mokykloje, kur taip pat ėmiau užsiimti įvairia organizacine veikla“, – kalba Laura. 

Kaip sako pati mergina, būti veikliai puikios galimybės jai buvo suteiktos „Saulės“ gimnazijoje. Pirmoje gimnazijos klasėje mergina buvo įtraukta į mokyklos tarybą, o praėjusį rudenį ji tapo ne tik gimnazijos mokinių tarybos pirmininke, bet moksleivių lydere buvo išrinkta ir Biržų rajone. 

„Daug veiklos ir praktikos gyvenime visada yra labai gerai. Kuo daugiau veiklos, tuo daugiau siekių“, – kalba veikli mergina. 

Pasak Lauros, vienuolikta klasė – pats tinkamiausias laikas įvairiai papildomai veiklai, tačiau kitais metais būsimoji abiturientė ketina susikoncentruoti į mokslus. Visus šiuos mokslo metus mergina dalyvavo įvairiuose mokymuose, renginiuose, seminaruose, dažnai – ne Biržuose. Laurai teko dalyvauti Pasaulinės lyderystės konferencijoje Vilniuje, savanoriauti krikščioniškos muzikos festivalyje „Sielos“. 

Tapusi rajono mokinių pirmininke, mergina buvo įtraukta ir į Lietuvos moksleivių sąjungos valdybą. Jos atstovai netgi buvo atvykę į Biržus ir tarybai vedė komandos formavimo kursus. Įvairių seminarų, mokymų, susitikimų metu moksleivių atstovai stengiasi rasti būdų, kaip gerinti sąlygas, situaciją mokyklose. 

„Tai nėra vien patyčių prevencija. Mes juk galime, pavyzdžiui, bandyti keisti pamokų laiką, egzaminų datas ir apskritai daryti labai daug ką, kad visiems būtų gerai. Esame žmonės, kurie bendrauja su visais – mokiniais, mokytojais ir valdžia - ir ieškome geriausio kompromiso“, – dalinasi mintimis Laura. 

Pašnekovė kalba, jog vienas geriausių tokios veiklos bei lyderystės aspektų – galybė pažinčių, pagerinti organizaciniai, bendravimo, vadovavimo įgūdžiai. 

„Aš esu toks žmogus, kuris nemėgsta sėdėti namie. Mamytė vis iš manęs juokiasi: aš iš kur nors grįžtu, per penkiolika minučių papasakoju įspūdžius ir vėl kažkur išbėgu“, – šypsosi Kilučiuose gyvenanti gimnazistė. 

Kita barikadų pusė

Mergina pasakoja, jog yra susipažinusi ir su Lietuvos studentų sąjungos prezidentu bei diskutavusi apie studijų finansavimą. Pasak jos, dauguma abiturientų susiduria su mažėjančiomis nemokamo mokslo galimybėmis. Laura kalba, jog moksleivių lyderių bendravimas su studentų atstovais svarbus – dauguma moksleivių vieną dieną susidurs su tokiais pačiais klausimais bei problemomis. Netrukus pati mergina taip pat mins universiteto slenkstį. Jos planuose keli variantai: pirmasis – fizikos studijos Vilniaus universitete bei gretutinės pedagogikos studijos. Antrasis – šokio pedagogika Lietuvos edukologijos universitete. 

„Bet kokiu atveju noriu būti mokytoja ir dirbti su vaikais. Turint didelių siekių viskas įmanoma“, – į mano klausimą, ar spėtų krimsti toli gražu ne pačias lengviausias fizikos studijas ir spėti sulakstyti dar ir į kitą universitetą, atsako moksleivė. 

Laura kalba, jog vis dar dvejoja, ar hobį – šokius, kuriuos ji pradėjo lankyti būdama vos trejų metų, - norėtų paversti darbu. 

„Galvoju, jog greičiausia šokius reikėtų pasilikti tik kaip hobį tam, kad po mokytojos darbo galėčiau atsipalaiduoti. Būdama maža sakydavau, jog būsiu šokėja, tačiau po kiek laiko suvokiau, jog visą gyvenimą ja būti negalėsiu. Nusprendžiau, jog geriausia būti šokių mokytoja. Ši svajonė augo iki tol, kol perėjusi mokytis į gimnaziją atradau dar vieną nuostabią sritį – fiziką“, – kalba Laura. Mergina sako, jog šiam susižavėjimui didžiulę įtaką padarė jos fizikos mokytoja Astra Korsakienė. 

Laura ketina tapti mokytoja, o šiandien ji atstovauja mokiniams. Tai – tartum dvi skirtingos barikadų pusės. 

„Manau, kad tai ateityje man, kaip mokytojai, turėtų padėti – mokėsiu bendrauti ir atstovauti mokytojams, tačiau geriau suprasiu ir mokinius. Teko susidurti su nepasitenkinimu, kad dėl veiklų kartais turiu praleisti pamokas. Būna, jog mokytojams sunku suvokti, ir jie pyksta, kad užklasinė veikla man kartais suteikia kur kas daugiau nei praleista diena mokykloje“, – atvirauja ji. 

Laura sako, jog baigusi studijas norėtų gyventi Klaipėdoje, kurioje lankosi kiekvienais metais. Ten ji dalyvauja krikščioniškoje jaunimo konferencijoje „Saltshaker“. Vis dėlto pašnekovė kalba, jog mielai grįžtų dirbti į Biržus. 

„Man čia patinka, juk tai savas, gimtas miestas. Čia gera. Ir dar pažįstu beveik visus. Čia ir tėveliai, ir seneliai užaugo“, – kalba mergina.

Aistė Vitkauskaitė