Simona Česnakaitė

Šiais metais buvo virš 30 stovyklautojų iš Vilniaus, Kauno Klaipėdos, Panevėžio, Radviliškio ir Utenos, kurie kasdien vadovus mokė mylėti, atsakyti į šimtus užduodamų klausimų, pažiūrėti į Dievą per jų patirtį, ištvermės ir atvirumo. Stovyklos buitimi ir vaikų patogumais rūpinosi stovyklos direktorė Eglė Grucytė, dvasiniai vadovai - kunigai Raimondas Stankevičius ir Frank van Dalen su žmona Emily be kitų veiklų daugiausiai dėmesio skyrė Biblijos tiesų pažinimui ir sielovadai, net dešimt būrių vadovų mokė, ugdė vaikų pagarbos, draugystės, paklusnumo suvokimą, mokė suklupus ar gavus netikėtą smūgį futbole nepasiduoti. Sporto stovykloje siekiame kurti labai jaukią ir saugią aplinką pasidalinti savo išgyvenimais, norais, maldų prašymais ir džiaugsmais. Visi stovykloje žino kiekvieno vardą – taip tampame didele šeima bent savaitei.

Šiais metais be visų privalomų veiklų kaip valgis, pamaldos, pamokėlės, kazokai ir plėšikai, drama, protmūšis turėjome ir keletą naujovių arba tiksliau vėl atgaivintų veiklų. Mus aplankė seržantas, kuris atsakė į kiekvieną vaikams šovusį klausimą apie kareivių gyvenimą, kaip pavyzdžiui: „Jei vyksta karas ir yra tavo gimtadienis, kaip tada gauti torto?“, o vakare aplankė šauliai, kurie paaiškino, kaip reiktų  išgelbėti sužalotą draugą ar net priešą bei kas vyksta kare ir kaip apsisaugoti.

Jau nebe pirmus metus vykstantis renginys, bet kas kartą vis daugiau emocijų sukeliantis – orientacinis. Kiekvienais metais vis nauja ir ilgesnė trasa, suteikianti galimybę ne tik susipažinti su Akademijos miestelio gamta, lankytinomis vietomis, bet ir išbandanti kiekvieno: tiek vadovo, tiek vaiko ištvermę.

Pabėgimų kambarys – dar viena įdomi ir daug emocijų susilaukianti veikla. Šiais metais visą stovyklą padalinome į 4 komandas, viena iš jų – mažiausios mergaitės ir berniukai. Šį kartą, jų „pabėgimų kambarys“ buvo stalo žaidimai, na o vyresni turėjo pasitelkti visus savo kognityvinius ir bendradarbiavimo gebėjimus, kad per valandą iššifruotų visas užuominas, atliktų užduotis ir išeitų iš klasės.

Ir tikrai daugiausiai prisiminimų palikęs renginys buvo kelionė į „kalnus“ (fosfo gipso kalnus), kurių beje, taip ir nepamatėme (dėl gausaus lietaus). Bet juk nėra blogo oro tikriems stovyklautojams – vis tiek turiningai praleidome laiką su gidu, kuris papasakojo kaip atsiranda tam tikros cheminės medžiagos, papasakojo apie Lifosos (įmonės gaminančios trąšas ir baltų kalnų įkūrėjos) veiklą bei, tikriausiai, jau tėveliai spėjote pasidžiaugti ir parvežtomis lauktuvėmis iš ten – trąšomis.

Jau šeštus metus iš eilės organizuojame stovyklą, ir atrodo, kad jau daug ką bandėme, daug kur buvome ir apie daug ką kalbėjome, bet kasmet atrandame vis naujų dalykų, kuriais norime pasidalinti su vaikais. Ir tikrai nežadame sustoti!

Iki pasimatymo kitais metais!

Daugiau nuotraukų čia: Išbandymų kelias