D.Gudliauskienė

Šių metų lapkričio 7 d. sukako 400 metų nuo kunigaikščio Jonušo Radvilos mirties.

Kunigaikštis Jonušas Radvila LDK pataurininkis, Vilniaus kaštelionas, Mikalojaus Radvilos Rudojo anūkas, Kristupo Radvilos Perkūno ir Kotrynos Ostrogiškės sūnus, Boguslavo Radvilos tėvas, paskutinės reformatų Lietuvoje globėjos kunigaikštytės Karolinos Liudvikos Radvilaitės senelis. Reformatų bažnyčių Slucke, Dubingiuose statytojas, Radvilų panteono Dubingiuose įkūrėjas.

Jonušas Radvila I – Kristupo Radvilos Perkūno ir Kotrynos Ostrogiškės sūnus – gimė 1579 metų liepos 22 dieną Vilniuje. Vos sulaukęs 16 metų kartu su broliu Kristupu (1585-1640) buvo išsiųstas mokytis į Vokietiją. Nuo pat jaunystės tėvas jį ėmė į karo žygius. Dar būdamas vaikas buvo sužadėtas su Sofija Olelkaite – Chodkevičių globotine. Našlaitė Sofija buvo to meto turtingiausia Lietuvos nuotaka. Bet jos, sulaukusios pilnametystės (14 metų), globėjai jau nebenorėjo išleisti už kunigaikščio Jonušo. Dėl to vos neprasidėjo karas tarp Radvilų ir Chodkevičių. Kristupas Perkūnas Radvila už vedybinės sutarties nevykdymą Chodkevičius padavė į Tribunolą. Chodkevičiams už sutarties nevykdymą buvo priteista išmokėti 6 mln. grašių kompensaciją Radviloms. Chodkevičiai griebėsi ginklo, į savo Vilniaus rūmus sutelkė dideles pajėgas. Radvilos – taip pat. Dvi galingiausios Lietuvos giminės vos nepavertė Vilniaus karo arena. Įsismarkavusius didikus nuraminti stengėsi garbingi senatoriai, Andrius Volanas atspausdino į juos atsišaukimą. Vos ne vos, įsikišus karaliui, buvo išvengta karo veiksmų. 1600 m. spalio 1 d. Jonušas Radvila I vedė Sofiją Slucką iš Olelkaičių, paveldėjusią Slucko-Kopylio kunigaikštystę, ir tapo turtingiausiu Lietuvos didiku. 1612 metais Sofija, būdama 27-erių metų, mirė gimdydama: nei paskutinis nei kiti du anksčiau gimę jų vaikai – sūnus Mikalojus XII ir dukra Kotryna, neišgyveno. Vienintelį, pasiekusį pilnametystės sūnų Boguslavą, Jonušui Radvilai pagimdė antroji žmona Elžbieta Sofija Hohencolern.

Jonušas buvo karingo charakterio. 1606 m., susipykęs su karaliumi Žygimantu Vaza, dalyvavo Krokuvos vaivados Mikalojaus Zebžydovskio suorganizuotame rokoše – Lietuvos ir Lenkijos šlėktų maište prieš karalių. Dėl to įgijo pravardę rokošininkas (maištininkas). Pralaimėjus maištininkams, pasitraukė į užsienį – gyveno Prancūzijoje, Šveicarijoje. Grįžo 1610 metais. Po pirmosios žmonos Sofijos Olelkaitės (1598-1612) mirties, 1613 m. vedė Brandenburgo elektoriaus dukrą Elžbietą Sofiją Hohencolern (1589-1629) ir apsigyveno Gdanske. Vėliau įsigijo Lichtenbergo pilį Frankonijoje (dab. Bavarija), gyveno Vokietijoje. 1618 m. Jonušas Radvila buvo paskirtas Vilniaus kaštelionu, tad kurį laiką gyveno Vilniuje. Tačiau dažnai būdavo ir Gdanske.

Mirė vos sulaukęs 41 metų, po gan ilgą laiką kamavusios ligos – epilepsijos, 1620 m. lapkričio 7 d. savo tarno Čarlinskio namuose Čarline, netoli Gdansko. Brolio Kristupo II Radvilos rūpesčiu kūnas buvo parvežtas į Vilnių sausio 12 d. Po mėnesio – 1621 m. vasario 12 d., šeštadienį, iškilmingai buvo pašarvotas Vilniuje Jonušo Radvilos rūmuose. Sekmadienio ryte Vilniaus reformatų bažnyčioje buvo atlaikytos gedulingos pamaldos su ilgais pamokslais lenkų, vokiečių, lotynų kalbomis, psalmių giedojimu. Pirmadienį gedulinga procesija pajudėjo Dubingių link. Antradienį, vasario 15 d., karstas su Jonušo Radvilos palaikais buvo padėtas ant katafalko Dubingių reformatų bažnyčioje, kurios statybą velionis finansavo, buvo laikomos gedulingos pamaldos, sakomi pamokslai įvairiomis kalbomis: vokiškai –  dėl velionio žmonos Elžbietos Hohencolern, lenkiškai – giedamos psalmės.

Vasario 16 d. kunigaikščio Jonušo Radvilos kūnas buvo palaidotas Dubingių reformatų bažnyčios kriptoje, šalia senelio Mikalojaus Radvilos Rudojo bei kitų giminaičių. Bažnyčioje, kurią pats pastatė, į kurios mauzoliejų perkėlė anksčiau mirusių giminaičių kunigaikščių Radvilų palaikus.

Be Dubingių reformatų bažnyčios, Jonušas Radvila fundavo pirmosios reformatų bažnyčios Slucke, savo žmonos valdose, statybą 1615 m., taip pat pastatė bažnyčias reformatams Kopyliuje ir Kopysėje. Slucke prie bažnyčios 1617 m. kunigaikščio rūpesčiu buvo įsteigta mokykla, vėliau – reformatų Sinodo išlaikoma gimnazija, egzistavusi iki 1914 metų.  

Pasinaudota:

https://apcz.umk.pl/czasopisma/index.php/KLIO/article/view/KLIO.2017.001/13077

 

Kunigai

Tomas Šernas8 655 43677       

 

Rimas Mikalauskas8 686 66383       

      

Sigita Veinzierl
       

  (ilgalaikėse atostogose)

Raimondas Stankevičius8 655 43678       

 

Frank van Dalen                   8 61601303

        

Holger Lahayne                    8 686 60684

Romas Pukys                         8 650 50302 


    

Tomas Sakas (akadem. atostogose)                

Senjoratas

Raštinės adresas

Pylimo g. 20-13,
LT-01118, Vilnius

Generalinis superintendentas

  8 655 43678
Vicesuperintendentas   8 655 43677
Kanclerė   8 699 04137
    

 

Skaityti plačiau...

 

 

 

Rekvizitai

Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia - Sinodas
Identifikavimo kodas: 192100594
Adresas: Reformatų g. 3a, LT-41175 Biržai
Kontaktinis el. paštas: info[eta]ref.lt 
Telefonas: +370 450 35100
Banko kodas: 40100, Luminor Bank AB
Sąskaita: LT174010041300081376

Prisijungimas