Vilgelmina Dagilienė

2021 m. sausio 9 d. sukako 130 metų, kai gimė aktyvus LERJD Radvila narys, giliai tikintis reformatas PETRAS GRYNAS, o praeitą vasarą, liepos 6 d., suėjo 75-eri metai nuo Jo žūties: nukrito bebaigdamas remontuoti karo apgriautos Biržų reformatų bažnyčios bokštą ir užsimušė. Vienintelei dukrai – Vilgelminai-Lilijai tada buvo tik šešeri metai, bet skausmas ir Tėvo ilgesys ją lydėjo visą gyvenimą...

Pažino Jį ne tik iš Motinos pasakojimų... Jį labai mylėjo ir verkė, aimanavo, kai rado nebegyvą, kad net kunigui Balčiauskui teko raminti.

Petras Grynas gimė 1891 m. sausio 9 d. Biržų valsčiaus Geidžiūnų kaime, grytelninko Jokūbo Gryno, kilusio iš Vaitkūnų, ir Zanės Tatorytės iš Štakirių kaimo, šeimoje. Tėvas buvo prasimokęs kalviu, bet dėl silpnų akių negalėjo to amato dirbti.  Kai Petrui buvo 5-6 metai, šeima išvažiavo į Latviją, kur tėvas dirbo Jaunsaulės dvare paprastu darbininku, ordinarininku (kumetis, gaunantis atlyginimą - ordinariją - L.k.ž.), o Petrui penkias vasaras  teko ganyti pas ūkininkus. Būdamas 14 metų, Jis pradėjo prašyti tėvų, kad nors kiek leistų į mokyklą. Vieną žiemą pasimokius mokykloje, turėjo stoti darban, pradžioje kaip dieninis, bet vėliau, sustiprėjęs, jau stojo ordinarininku.

Būdamas 18-os, sugalvojo mokytis mūrininku. Po 3 metų, amato mokslus užbaigęs, 1912 m. rudenį išėjo į caro kariuomenę. Tarnavo artilerijos daliniuose Budicino mieste, Kijevo gubernijoje. Užėjo Pirmasis pasaulinis karas. Kovose buvo kontūzytas ir sužeistas, apnuodytas dujom, nors buvo ir su dujokauke, aprasojus akiniams, bandė nusivalyti ir gavo dujų. 1917 metų birželio 23 d., kaip kariuomenei netinkantį, paliuosavo, grįžo pas motiną į Rygą. Vokiečiams artėjant prie Rygos, su motina ir seserimis Olga, Katryna ir Minna pasitraukė į Sibirą. Tomsko gubernijos Jaškino stoties cemento fabrike dirbo mūrininku.

Į Lietuvą sugrįžo 1921 m. rudenį ir vėl pradėjo dirbti mūrininko darbą. Pradžioj – pas kitus, bet vėliau pats pradėjo gauti užsakymus. Savarankiškai pastatė keletą namų, mokyklų, pieninių. Buvo Aušros mokyklos, kuri pastatyta 1939 metais, statybos rangovu. Taip pat statė Likėnų sanatorijos korpusus, gimnaziją ir kitus objektus.

1931 metais į Biržus tarnauti atvyksta jaunas, energingas reformatų teologas Aleksandras Balčiauskas, kuris imasi organizuoti jaunimą. 1931 metų gruodžio mėn. įvyko steigiamasis Evangelikų reformatų jaunimo draugijos, pavadintos Radvila, susirinkimas. Petras, vienas iš aktyvesnių, išrenkamas Biržų Radvilos skyriaus valdybos nariu. Radvilėnai organizuoja ekskursijas, rengia jaunimo šventes, užsiima švietėjiška veikla, platina knygas, steigdami Knygynėlius, kviečiasi lektorius ir patys skaito paskaitas. 1932 m. gegužės 22 d. biržiečiai Radvilos draugijos nariai klausė Petro Gryno paskaitos Kiek žmogui reikia žemės?  Reformatų jaunimas draugauja su liuteronų jaunimu, vyksta vieni pas kitus į bendrus renginius. Petras susipažįsta su liuterone Emilija Skipinaityte iš Klaipėdos. 1937 m. gegužės 15 d., prieš Sekmines, Biržų reformatų bažnyčioje įvyko jų vestuvės. 1939 m. gegužės mėnesį gimė dukra Vilgelmina Lilija, kurią pakrikštijo per Jonines, susikvietę daug draugų, giminių.

1942 metais Biržuose, kun. A. Balčiausko ir kitų biržiečių šviesuolių inteligentų pastangomis, pagaliau buvo atidaryta ilgai laukta Amatų mokykla. Petras Grynas pradėjo dirbti instruktoriumi – mokinti jaunuolius mūrininko amato. Ten dirbo per visus vokiečių okupacijos metus.

Artėjant frontui prie Biržų, Grynai buvo pasitraukę į Kilučių kaimą, pas Krikščikus. Nurimus karo veiksmams, grįžo į Biržus, bet namus Reformatų gatvėje rado sudegusius. Teko kurtis naujoje vietoje – Vytauto gatvėje.

Biržų amatų mokykla veikė ir po karo. Petras Grynas mokė jaunuolius mūrininko profesijos, atstatinėjo biržiečių sugriautus namus, statė naujus.

Karo metu ev. reformatų bažnyčia mažai nukentėjo, bet buvo išdaužyti langai,  apgriautas bokštas. Tėtis, kaip mūrininkas specialistas, sutiko ją paremontuoti.

1945 m. liepos 6 d., jau beveik užbaigus darbus, įvyko nelaimingas atsitikimas. Sakoma, kad palypėjo dar patikrinti... ir nukrito. Užsimušė iškart.

Buvo pašarvotas Reformatų bažnyčioje. Laidotuvių dieną, liepos 9-ąją, per pamaldas, stipriai pritemo: laidotuvės sutapo su gana retu gamtos reiškiniu – saulės užtemimu. (1945 m. liepos 9 d. Lietuvoje kelias minutes buvo matomas dalinis saulės užtemimas).

Lydėjo į kapines Petrą Gryną ne tik giminės, bendradarbiai, buvę reformatų jaunimo draugijos Radvilos nariai, bet ir amatų mokyklos mokiniai.

Palaidojo senosiose ev. reformatų kapinėse Nastopkos g., prie ežero, Grynų kapavietėje, šalia 1938 m. mirusio brolio Povilo, motinos ir sesers Olgos.