Lietuvos evangelikų reformatų Sinodui susirinkti į neeilinius posėdžius – sesijas darosi įprasta, nes intensyvus gyvenimo tempas iškelia poreikius spręsti Bažnyčios organizavimo ar bažnytinio turto valdymo užduotis. Spalio 12 dieną, šeštadienį, 11 val. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas susirinko į neeilines sesijas Biržų evangelikų reformatų parapijos namuose.

Sinodo darbui vadovavo eiliniame Sinodo suvažiavime 2016 metų birželio mėnesį išrinkta Sinodo direktorė kuratorė dr. Renata Bareikienė, direktorės pavaduotojas - generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas, Sinodo sekretorius - vicesuperintendentas kun. Raimondas Stankevičius. Sinode dalyvavo 8 (iš 10) pasaulietiniai ir 4 ( iš 6 aktyvių) dvasiniai kuratoriai bei 15 (iš 19), t.y. didžioji dauguma, parapijų delegatų, Sinodo mandatų komisijos nariai, svečiai ir kiti dalyviai, iš viso per 35 asmenis. Sinodas patvirtino neeilinio Konsistorijos posėdžio sudarytą darbotvarkę, kurioje buvo numatyti klausimai dėl bažnytinio organizacinio vieneto steigimo ir dėl Sinodo nekilnojamo turto - 2011 metais pradėtos civilinės bylos su vienu iš atsakovų išsprendimo Taikos sutartimi.

Pirmuoju darbotvarkės Sinode svarstomu klausimu kun. Rimas Mikalauskas perdavė prašymą Sinodui dėl evangelinės sielovados organizavimo Lietuvos Respublikos kariuomenėje. Siekiant vykdyti evangelikų reformatų sielovados tarnystę Lietuvos Respublikos kariuomenėje yra reikalinga jos institucinė organizacija, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai. Neturint to, evangelinė kapeliono tarnystė bus tik simbolinė, jis nepajėgs laiku ir reikiamoje vietoje teikti evangelinę dvasinę pagalbą kariams ir jų šeimos nariams. Sinodas, atsižvelgdamas į Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios ir Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Susitarimą (2014-09-11, Nr. 2 SU-136), generalinio superintendento kun. Tomo Šerno Sprendimą bei vyr. kapeliono kun.Rimo Mikalausko prašymą, įsteigė bažnytinę instituciją - distrikto lygmens administracinį vienetą evangelinės sielovados misijai Lietuvos kariuomenėje ir pavedė Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijai priimti reikiamus bažnytinės teisės aktus, kurie reglamentuotų šios institucijos veiklą.

Antroje neeilinio Sinodo suvažiavimo sesijoje generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas trumpai Sinodui priminė apie 2011 metais prasidėjusius teisinius procesus dėl Bažnyčios nekilnojamo turto Vilniuje. Prieš penkerius metus, kai Biržuose buvo jėga bandoma tikintiesiems uždaryti maldos namus, per kelias savaites tris kartus pigiau negu rinkos kaina buvo išparduotas beveik visas Vilniuje esantis Bažnyčios nekilnojamas turtas. Bažnyčia patyrė didelius nuostolius. Už parduotą turtą gauti pinigai Bažnyčios nepasiekė, nes buvo pavogti. Dėl to policija pradėjo tyrimą ir įtarimus pateikė trims asmenims. Bažnyčios vadovybė savo ruožtu per advokatus kreipėsi į teismą, kuris areštavo parduotą turtą ir pradėjo civilinę bylą. Šioje byloje - daugiau nei 20 bažnytinį turtą įgijusių atsakovų, ji trunka daugiau nei penkerius metus. Kai kurie atsakovai ir Bažnyčios vadovybė pradėjo ieškoti galimo taikaus bylos sprendimo. Toks sprendimas tapo įmanomas pusėms sutarus dėl esminių taikos sąlygų. Vadovaujantis bažnytine teise, šių derybų sutarimui patvirtinti būtinas aukščiausiosios bažnytinės vadovybės sutikimas.

Advokatas Tadas Kelpšas Sinodą informavo apie derybų eigą ir taikos sąlygas. Po ilgų diskusijų Sinodas didžiąja balsų dauguma pritarė taikos sąlygoms bei įgaliojo Bažnyčios atstovus pasirašyti Taikos sutartį. Suprantama, jog taikos sutartyje abi derybų pusės turėjo ieškoti kompromisų. Bažnyčia neteko savo istorinio statinio. Būtų teisinga pažymėti - labai suniokoto istorinio paveldo pastato Pylimo gatvėje Nr.7. Pastatą įsigijusi pusė įsipareigojo sumokėti piniginę kompensaciją ir įamžinti šio pastato istorinį atminimą.

Ši taikos sutartis neužkerta kelio iš nusikaltusių asmenų teisiniu būdu išreikalauti žalos atlyginimą Bažnyčiai, leidžia sumažinti minėtos civilinės bylos apimtį, suteikia gerą pavyzdį ieškoti taikaus sprendimo ir kitoms byloje esančioms šalims. Bažnyčiai sumažėja teisinės išlaidos. Abipusių nuolaidų ir protingo kompromiso būdu  teisinio konflikto pusės suvaldo situaciją.

Šiuo metu žinoma, jog minėta Taikos sutartis jau yra patvirtinta. Jei per 7 dienas niekas jos neapskųs, ji įsigalios. Paskutinėmis žiniomis, tikėtina, šio pavyzdžio paskatinti dar keli minėtos civilinės bylos atsakovai išreiškė pageidavimą tartis dėl taikos sąlygų, pradėtos derybos. Tuo atveju, kai bažnytinis turtas išlieka Bažnyčios nuosavybe, taikos sutarčiai pasirašyti pakanka Konsistorijos pritarimo ir įgaliojimų atstovams. Apie Konsistorijos nutarimą Sinodas bus informuojamas.

InfoRef.LT