Gražina DAGYTĖ

Praėjusį šeštadienį Nemunėlio Radviliškio (Biržų r.) evangelikų reformatų bažnyčioje buvo pristatyta viena gražiausių 2019 metų knygų – brolių Jono ir Adolfo Mekų „Gyvenimo lai(š)kai“. Simboliška, kad ji pasirodė ir pirmą kartą Biržuose buvo pristatyta minint poeto, eseisto, avangardinio kino kūrėjo ir kino kritiko Jono Meko pirmąsias mirties metines. Simboliška ir tai, kad šių metų vasarą brolių laiškai buvo skaitomi Nemunėlio Radviliškio reformatų bažnytėlėje, iš kurios į paskutinę žemišką kelionę – Semeniškių kaimo kapines, buvo išlydėtas vienas šių laiškų autorių – poetas Jonas Mekas.

Į bažnytėlę susirinkusius kraštiečius bei svečius pirmasis pasveikino evangelikų reformatų lektorius Vaidotas Ickys. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos, Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro vyr. bibliotekininkė, knygos koordinatorė Indra Drevinskaitė pastebėjo, jog Mekų giminės žmonės yra evangelikai reformatai, todėl ir poeto J.Meko jo laidotuvių dieną, praėjusių metų birželio 16-ąją, buvo meldžiamasi būtent N.Radviliškio bažnyčioje. Simboliška, jog dabar, praėjus metams laiko po atsisveikinimo su mylimu kraštiečiu, būtent Nemunėlio Radviliškyje pristatoma knyga ir skaitomi brolių Mekų laiškai, kadaise iš Jungtinių valstijų pasiekę gimtuosiuose Semeniškiuose jų laukusią motiną ir kitus artimuosius. Indra Drevinskaitė pasakojo, kaip gimė knygos idėja, kaip buvo renkamos nuotraukos, kaip gimė „viena iš gražiausių knygų Baltijos šalyse“.

Knygos sudarytojas Kęstutis Pikūnas prisipažino, kad į rankas paėmęs laiškus jis pažino visai kitokį Joną Meką. Leidinio sudarytojui rūpėjo, kaip laiškus „sujungti su vaizdu“. Jie, pasak K.Pikūno, gali labai daug papasakoti apie jų autorius, apie adresatus ir jų abiejų bendravimo būdą. Dėliodamas laiškus ir nuotraukas, knygos sudarytojas tarsi kūrė „popierinį filmą“. Jame tilpo ir giminės susitikimai, ir kasdienybės akimirkos, ir naujienos iš tolimojo Niujorko. Kęstučiui Pikūnui labai norėjosi, kad knyga patiktų visai Mekų giminei, vienas iš pagrindinių sudarytojo tikslų buvo vengti asmenybės išaukštinimo.

Jono Meko mokinys kino režisierius Audrius Stonys sakė, jog mes ne visada suvokiame, kad tai buvo žmogus, kuris pakeitė šiuolaikinio kino idėją, laisvės idėją, kuri persmelkė Vokietiją, Prancūziją, Lietuvą ir daugelį kitų šalių. Visi J.Meko mokiniai iš jo mokėsi laisvės. Tai juntama ir jų kūryboje. A. Stonys Joną Meką vadino netipiniu mokytoju ir tvirtino, jog gražiausias paminklas Jonui Mekui yra būtent ši knyga. Ją kino režisierius Audrius Stonys vadino Jono ir Adolfo Mekų sielos dienoraščiu, rašytu visą jų gyvenimą. Pasak A.Stonio, kilęs iš tolimos Lietuvos kampelio, Jonas Mekas buvo „toks suprantamas visame pasaulyje“, nes pati universaliausia yra sielos kalba. Režisierius Joną Meką vadino „Čiurlionio mąsto asmenybe“.

Įvertindamas knygos svarbą, režisierius A.Stonys sakė: „Knyga mirusius padaro gyvaisiais. Kiekviena knyga – tai pergalė prieš mirtį. Žmonių nėra, o mes galime su jais kalbėtis. Tai – didžioji paslaptis“.

Gražinos DAGYTĖS nuotraukose:

1 Po knygos pristatymo renginio organizatoriai ir knygos sumanytojai fotografavosi prie Nemunėlio Radviliškio ev. reformatų bažnytėlės atminčiai.

2 Režisierius A.Stonys, knygos koordinatorė Indra Drevinskaitė ir knygos sudarytojas K. Pikūnas miestelio gyventojams ir svečiams pristatė Jono ir Adolfo Mekų knygą „Gyvenimo lai(š)kai“

Daugiau renginio nuotraukų: