Nuo ko prasideda Evangelijos skelbimas?

Spausdinti

Kun.Tomas Šernas

Į šį klausimą mes iš karto daug negalvodami atsakome – nuo Dievo  Žodžio. Nesuklystame šiuo atsakymu, bet kaip Evangelijos skelbimą pradeda Jėzus?

Evangelijos skelbimą Jėzus pradeda nuo žydo, t.y., tikinčio žmogaus etikos priminimo  ir padrąsinimo tos etikos laikytis.  Etiką reikėtų suprasti kaip praktišką išreikškimą to, kuo skelbiesi tikįs. Kodėl Evangelija prasideda nuo priminimo? Nes Jėzus reikliai primena ir skelbia tai, ką žydai turėjo gerai žinoti.  Jėzaus žodžiai "Argi neskaitėte…," evangelistų paminėti 10 kartų, o žodis “parašyta”  Naujame Testamente minimas apie 100 kartų. Jis aiškino: „Nemanykite, jog Aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.” (Mt 5,17) 

Kodėl Evangelija prasideda nuo etikos? Todėl, kad žmonės nuėjo ir dabar eina lengviausiu keliu. Tai, kas Šv. Rašte “parašyta”, jie nenorėjo, ir dabar nenori, priimti visa širdimi, bet supaprastinti iki įstatymo ir tradicijos formalumo. Jėzus skelbia  tai, kas jau parašyta, tačiau akcentuoja etinę, o ne įstatyminę Dievo Žodžio prasmę.

Pačioje žydiškiausioje Evangelijoje pagal Matą Jėzus žmonėms gana drastiškai skelbia neįprastus dalykus, nors iš tikrųjų tai jau buvo “parašyta”.

 Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie Jo priėjo mokiniai.
 Atvėręs lūpas, Jis ėmė mokyti: 
 „Palaiminti vargšai dvasia, nes jų yra dangaus karalystė. 
Palaiminti, kurie liūdi, nes jie bus paguosti. Palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę. 
Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo, nes jie bus pasotinti. 

Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo. 
 Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą. 
Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais. 
 Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisumo, nes jų yra dangaus karalystė. 

 Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus šmeižia ir persekioja bei meluodami visaip piktžodžiauja. 
 Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes didelis jūsų atlygis danguje. Juk lygiai taip persekiojo ir iki jūsų buvusius pranašus
“. (Mt 5, 1-12)

Mūsų protas šiems Jo žodžiams iš karto pasiūlo lengviausią, t.y. racionalų pritaikymą. Štai, galima pagal šį sarašą  numatyti, kokiais palaiminimais būsi palaimintas. Bet čia lengvasis kelias ir baigiasi. Kyla klausimai: ar esi dvasios elgeta, tyraširdis taikdarys,  ar esi persekiojamas dėl Jėzaus? Ar esi palaimintas?  Ko gero, gali būti palaimintas,  jeigu skaudžiai prisipažįsti esąs nepalaimintas.

Jėzus skelbė Dievo karalystės atėjimą kaip  buvo “parašyta”. Jis skelbia - primena tai, ką pranašas Izaijas pranašavo.

Viešpaties Dievo Dvasia ant manęs, nes Viešpats patepė mane skelbti gerą žinią vargšams, Jis siuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išlaisvinimą ir kaliniams atidaryti kalėjimą;  skelbti Viešpaties malonės metus ir mūsų Dievo keršto dieną, paguosti visus liūdinčius, 
įteikti liūdintiems Sione grožybę vietoj pelenų, džiaugsmo aliejaus vietoj gedulo, gyriaus drabužį vietoj apsunkusios dvasios. Juos vadins teisumo medžiais, Viešpaties sodiniais Jo šlovei. 
 (Iz 61,1-3; 49,8-13).

Kalno pamokslo palaiminimais Jėzus nurodo – primena, kad Dangaus Karalystė ateina ne kaip mūsų pačių pastangomis nusipelnytas prizas. Tais palaiminimais Jis padrąsina neprarasti vilties. Jis moko atsiverti - ateinančiai Dievo karalystei. Dėl mūsų išdidumo ir užkietėjimo neatstumti  to, kas ateina kaip malonės dovana. Apreiškime Jonui Viešpats skelbia- primena tą žinią.

Tu gi sakai: ‘Aš esu turtingas ir pralobęs, ir nieko man nebereikia’, – o nežinai, kad esi skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir nuogas. (Apr 3,17)

Jėzus nori, kad neatstumtumėm tos mūsų neužtarnautos Dievo malonės, kuri skirta silpniems ir nuolankiems. Ne tiems, kurie pasitiki savimi ir savo teisumu. Tiems, kurie vargšai dvasia ir tai supranta. Kurie tai suprasdami dėl to liūdi.