Viešpaties malda per krizę

Spausdinti
Jared C. Wilson,
2020 balandžio 6, paimta iš "For the Church"

Galbūt jūs girdėjote, kad rekomendacija tinkamai plautis rankas 20 sekundžių tobulai pritaikyta pasikartoti Viešpaties maldai. Galbūt jūs galvojate, jog ši praktika yra statoma ant tuščio kartojimo. Bet kokiu atveju, Viešpaties malda yra mūsų gidas visoms mūsų maldoms. Jėzus juk sakė: "Melskitės taip.." (Mt 6,9), o ne "Kai meldžiatės, kartokite tai."

Bet kokiu atveju, jokia užrašyta malda nebūtinai yra tuščias kartojimas, jeigu jūs meldžiatės iš širdies, tikėdami tuo ir jeigu jūs iš tiesų siekiate, kad jūsų troškimai būtų sureguliuoti pagal dangišką pasaulį. Ir iš tiesų, Viešpaties malda ir yra apie tai. Negana to, jeigu jūs norite pritaikyti Viešpaties maldos pamokymą mūsų šiandieninei krizei, ar bet kokiai krizei, šiuo atveju jūs galite atrasti, kad Viešpaties malda gali būti neįtikėtinai naudinga ir net stiprų pasišventimą atsiduoti Dievui skausmo ir nežinios akivaizdoje.

Ką mus moko mūsų malda Dievui apie sunkumo laikus?

"Tėve mūsų, kuris esi danguje,"

Viešpats yra savo soste. Jis yra visagalis ir viską valdo. Jis viską mato, viską žino. Mūsų regėjimas gali būti neryškus ir netikslus, bet Jo toks nėra. Mūsų širdys gali būti sunerimusios ir išsigandusios, bet Jo tokia nėra. Danguje nebūna nesusipratimų. Ten neiškyla skubios ar būtinos sesijos Trivienio Dievo kabinete. Dėl visko, kas vyksta, mes galime būti visiškai užtikrinti, kad mūsų Tėvas, kuris myli mus, yra prie vairo ir nukreipia viską mūsų gerovei. 

"teesie šventas tavo vardas,"

Krizės metu, mes gręžiamės link Dievo šventumo. Jo šventų gairių. Jo šventos išminties. Jo šventos meilės. Mes priskiriame Jam Visagalio titulą visiems laikotarpiams, bet nekaltiname Jo dėl blogio. Mes tariame, kad ir kokia audra aplink mus, Dievas yra Dievas, ir tas Dievas yra geras. Jei krizės kviečia mus į kažką, tegul tai visuomet būna šventame pagarbume šventam Dievui, kuris ir teisia, ir gelbsti. Siekime nebūti šiomis dienomis lengvabūdiškais, apatiškais, nihilistais (neigiantys tvarką ar valdžias). Pasaulis stebi, ir mes norime, kad jie matytų krikščionis, garbinančius šventą Dievą, nepaisant visų sukrėtimų.

"teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje."

Tai yra keistas prašymas, nes mes žinome, jog, ko Dievas nori, tas garantuotai išsipildys. Neįmanoma Jam sukliudyti. Mes taip pat žinome, jog Jo karalystė buvo priartėjusi per Jėzaus Kristaus asmenį ir darbus du tūkstančiai metų atgal. Ir žinome, jog Kristus grįžta vėl užbaigti savo karalystės. Iš tiesų, Jo sugrįžimas sparčiai artėja. Bet malda yra įrankis suderinti mūsų širdis su šia realybe ir lūkesčiais.

Nėra žodžių, kad galėtume apsakyti tai, ką Viešpats yra suplanavęs įgyvendinti. Jokie žodžiai, negali pakeisti Dievo plano ar nustatyto laiko. Bet maldoje Dievas formuoja mus. Šventoji Dvasia keičia mus, kada mes iš širdies išreiškiame troškimą atsiduoti Dievo karalystei labiau už viską. Būtent dabar, kai kurių ausims tai gali atrodyti, kaip pasidavimas politinėms kovoms ar sąmokslo teorijoms, kaip pritarimas ar skatinimas bet kam, kas gali kelti grėsmę Gerosios Naujienos apie Dievo karalystę skelbimui.

Ir tai atrodys taip, dėl mūsų veiksmų, ne tik žodžių, kuriais parodysime, kad Kristaus karalystė yra tikra, ir iš tiesų yra priartėjusi per Šventosios Dvasios tarnystę, kuri veikia per Bažnyčią. Viešpaties maldos kontekstas yra Kalno Pamokslas, kuris moko mus apie Kristaus karalystės apmatus, jo Gerosios naujienos skelbimas nusidėjėliams ir instrukcija karalystės piliečiams. O skaldantys, nesuvaldomi laikai, kuriuose mes esame, yra ypatingai tinkami krikščionims, gyvenantiems pagal šią karalystę. Teesie Jo valia, tegul Jo karalystė ateina į šią žemę per mus, kai mes paklūstame tam, kuris yra Danguje.

"Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien"

Ar gali dar kilti abejonių, jog šiandien mes esame visiškai priklausomi nuo Viešpaties aprūpinimo? Ne tik, kad jaučiamės pavojuje dėl savo sveikatos, bet milijonai jau yra praradę savo darbus. Mes pasiimdavome kasdienę duoną pernelyg lengvabūdiškai. Žlungant ir griūnant visiems įrankiams, kurie mums padėdavo būti nuo nieko nepriklausomi, mes vis labiau susiduriame su realybe to, kuris teikia visas geras dovanas. Mes pajaučiame savo poreikius aštriau sukrėtimų laikotarpiais, ir tai gali būti kaip įranki, padedantis mums prisiminti, iš kur mūsų kasdienė duona ateina.

Ir nesijaudink. Tas, kuris suteikia kasdienės duonos, pasirūpina gėlėmis ir paukščiais. Argi jūs nesate vertesni daugiau nei jie?

"ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams."

Šiandien nieko mums negali reikėti labiau už Jėzaus Kristaus Evangeliją. Tam tikra prasme, šios dienos nieko nesiskiria nuo bet kurių kitų dienų. Šiandien gal yra daugiau ko bijoti, bet didžiausias pavojus visuomet buvo tykantis lauke už mūsų durų kiekvieną gyvenimo dieną. Tai yra mūsų sielų pražūtis. Tie, kurie buvo atpirkti Kristaus krauju, žino, kad yra saugūs Dvasioje, kad esame suvienyti su Kristume per tikėjimą, ir mes niekada nebūsime prarasti. Tad šiomis dienomis turėtume pajusti pavojų  dar labiau dėl kitų žmonių sielų. Žmonės gali būti daug atviresni dvasinei realybei ir atsakymams į egzistencinius klausimus.

Šis maldos prašymas primena mums gręžtis į Dievo malonę, pripažįstant, kad pats pirmiausias ir svarbiausias dalykas, ko mums reikia, yra nuodėmių atleidimas. Ir jis yra mums parūpintas ant Kristaus kryžiaus, ir dėl tuščio kapo, pakilimo į dangų, ir amžino Jėzaus tarpininkavimo, mes visuomet turime prieigą prie Dievo malonės. Jei mes išpažinsime savo nuodėmes, Jis visuomet atleis. Mes niekada neturėtume abejoti, kad gyvename kaip tie, kuriems buvo atleista.

Bet šis maldos prašymas padeda mums prisiminti, kad malonė nėra skirta kaupti, bet reikia ja dalintis. Nes Dievo geraširdiškumas turi lietis iš mūsų širdžių į visas "gatves" ir aplink mus. Taip Viešpaties malda primena mums, kad turime mylėti savo artimą, kaip save. Ir tai parodo, kaip mes mylime Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, siela, protu ir jėgomis.

Žmonės, kuriems buvo atleista, yra atlaidūs kitiems žmonėms. Žmonės, kurie yra mylimi, myli kitus žmones.

"Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikto."

Mes nežinome, ką rytojus yra mums paruošęs, bet mes žinome, kieno rankose yra rytojus. Ir Jis formuoja tas dienas ne mūsų kančioms, bet mūsų džiaugsmui. Jis veda mus ne tam, kad būtume sunaikinti, bet kad dar labiau Juo pasitikėtume. Todėl nepameskime galvos. Nesuklupkime tikėjime.

Kai pergyvenate, kai esate pavargęs ir nerimaujate, pažvelkite į prisikėlusį Kristų, kuris myli jus. Nežiūrėkite į piktus žmones televizoriaus ekrane, į beprasmius pasisakymus socialiniuose tinkluose, į gašlias nuotraukas pornografiniuose puslapiuose, į spindinčius žaisliukus interneto parduotuvėse ar kur kitur. Nenuklyskite pagundų keliais, kurie siūlo atokvėpį jūsų nerimastingai širdžiai. Atsigręžkite į Tą, kuris iš tiesų jums gali suteikti palengvėjimą.

Jis gali jus vesti per mirties šešėlio slėnį. Bet žalios pievos ir ramūs vandenys tvyro priešakyje. Laikykitės arti savo Ganytojo.