Kun.Tomas Šernas

Jūs esate žemės druska. Jei druska netenka sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti. Jūs esate pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, pastatyto ant kalno. Ir niekas, uždegęs žiburį, nevožia jo indu, bet stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą, kuris danguje. /Mt 5,13-16/.

Minėdami Medininkuose žuvusius pareigūnus įsidėmėkime šiuos Jėzaus žodžius.  Kodėl mažą Palestinos žvejų ir žemdirbių saujelę Jis pavadino žemės druska ir pasaulio šviesa?

Prieš tai, Kalno pamokslo pradžioje, Jėzus mokė apie paradoksalius Palaiminimus, kaip yra ir bus palaiminti vargšai dvasia, liūdintys, romieji, tyraširdžiai… Todėl kyla amžinas klausimas: kaip gali gyventi šiame gudriųjų ir galingųjų pasaulyje vargšai dvasia, liūdintys, romieji, tyraširdžiai? Ką gali ir turi daryti šie žmonės, kuriuos galingieji suvokia kaip nevertus dėmesio pastumdėlius? Ką jiems daryti, kai galingos imperijos ne tik žmonių likimus laužo, bet ir ištisas tautas pamina ir primeta joms savo valią? Jėzus byloja: Jūs esate žemės druska,.. jūs esate pasaulio šviesa.

Jėzus panaudoja dvi žmonėms gerai suvokiamas metaforas. Be abejo, Jis nuo vaikystės matė, kaip Jo motina Marija naudoja virtuvėje druską, ja pagardina kasdieninį maistą, ir šis pasidaro neprėskas. Druska reikalinga, kad nesugestų maisto atsargos. Druska sustabdo gedimą ir puvimą. Jėzus atskiria žemę ir jos druską, pasaulį ir jo šviesą. Tuo apie pasaulį pasakomas svarbus dalykas – šis pasaulis, nepaisant jo grožio, galios ir išminties, yra gendantis ir tamsus. Pasauliui reikia gedimą stabdančios druskos, reikia ugdančios šviesos. Kas yra druska? Tai žmogus, nešantis Dievo Žodžio tiesą pasauliui. Jeigu žmogus neturi Dievo Žodžio, jis neturi sūrumo ir nesiskiria nuo gendančio pasaulio. Tais laikais Palestinoje grynos druskos buvo mažai, dažniausiai tai buvo balkšvi milteliai, kurie buvo visokių mineralų ir druskų mišinys. Iš to mišinio natrio chlorido druska išsiplaudavo greičiausiai. Likdavo kiti mineralai su mažai druskos. Tuomet tai, kas anksčiau buvo druska, nebetiko niekam, tik takeliams pabarstyti. O druska yra reikalinga, ji gali sustabdyti gedimą. Tai stabdantis, bet labai reikalingas poveikis. Tačiau to neužtenka. Reikia ir aktyvaus poveikio. Pasauliui reikia ugdymo ir augimo, kurį duoda šviesa. Negalima slėpti šviesos, dengti jos indu. Ne tam yra šviesa, kad ją slėpti. Todėl negalima slėpti pasaulio šviesos – tikėjimo ir Jo darbų. Juk vargšai dvasia, liūdintys, romieji, tyraširdžiai  ir yra pasaulio šviesa.

Dar Dievas sukūrė svarbias socialines struktūras: šeimą ir valstybę, kad stabdytų blogį ir puvimą, t. y. veiktų kaip druska, skatintų gėrį ir augimą, t. y, veiktų kaip šviesa. Bet pasaulis mažai turi sūrumo, nuolatos jam trūksta šviesos.

Prisimindami tai, mes minime ir atsimename, kad 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, Sovietų Sąjungos vadovybė iškėlė užduotį KGB – destabilizuoti Lietuvos Respubliką. Viena iš priemonių – OMON‘o milicijos grupių diversijos ir užpuolimai, Lietuvos pasienio kontrolės postų puldinėjimai Latvijos ir Baltarusijos pasienyje.

Nuo pirmojo užpuolimo1991 m. sausio 27 d. Medininkuose iki Vilniaus OMON‘o išformavimo 1991 m. rugpjūčio 31 d., omonininkai 18 kartų puolė Lietuvos muitininkus ir pasieniečius. Per užpuolimus nukentėjo 35 Krašto apsaugos pasieniečiai ir 27 muitininkai. Norėta įbauginti Lietuvos visuomenę, provokuoti konfliktus. Norėta parodyti, kad Lietuvos valdžia nekontroliuoja situacijos. Bet santūri Lietuvos vadovybės laikysena ir aktyvi užsienio politika leido neutralizuoti šias provokacijas. Tuo metu ypač svarbi buvo Rusijos demokratinių jėgų parama.  

1991 metų liepos 29-ąją Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Rusijos Federacijos Prezidentas Borisas Jelcinas Maskvoje pasirašė Sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų. Tai reiškė, kad atkurtą Lietuvos valstybę pripažino Rusijos Federacija. Vos atsirado daugiau šviesos ir vilties, tuoj panorėta grąžinti tamsą ir neviltį. Užteko paros, kad būtų numatytas smūgis ir duotas įsakymas žudyti.

Jau 1991 m. liepos 30-31-ąją naktį Medininkų pasienio poste nužudyti septyni pareigūnai:

Policijos departamento rinktinės „Aras“ policininkai – Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Kelių valdybos policininkai – Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai – Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius. Muitininkas stažuotojas Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje 1991 m. rugpjūčio 2-ąją.

Pasienis yra plona linija, kuri saugo valstybę. Pasaulyje yra žinomas kitas vykęs išsireiškimas – plona mėlyna linija. Tai reiškia, kad nedaug policininkų mėlyna uniforma saugo visuomenę. Ta plona mėlyna linija skiria gėrį nuo blogio, tvarką nuo chaoso. Pagalvojus, valstybėje yra dar kitų mus saugančių plonų linijų. Plona žalia kariuomenės linija, plona balta – medikai. Ir dar elektros tarnybos, jos tikrai apšviečia, suteikia daugiau saugumo ir tvarkos. Tačiau esti pirmoji apsaugos linija, pirmesnė už pasienį ir tą mėlyną ploną liniją. Dekalogas, dešimt Dievo įsakymų, yra pirmoji ir kartu – paskutinė linija, kai visos kitos apsaugos linijos nebeatlaiko.

Esti žmonių, kurie trokšdami tvarkos, nebūdami nei vargšai dvasia, nei liūdintys, nei romieji ar tyraširdžiai, nori būti tik  “druska”. Jie kiekvienu momentu yra pasiruošę visiems rėžti tiesą į akis, ar tai, ką jie laiko esant tiesa. Tačiau tai tik panašu į druską. O vadinamoji tiesa dažniausiai nieko gero neduoda.

Esti žmonių, kurie, trokšdami gėrio, nori būti tik “šviesa”. Jie atsisako to, kas jų nuomone apriboja žmogų ir visuomenę. Atsisakoma visko, kas nepatinka: taisyklių, įsipareigojimų, subordinacijos, tradicijų, net policijos. Tačiau tai tik panašu į šviesą. O tos netikros šviesos darbai ne tik neugdo, bet ir gadina.

Jėzus mažą Palestinos žemdirbių ir žvejų grupelę pavadino žemės druska ir pasaulio šviesa. Ar Jis turėjo galvoje tik juos, ar visus savo mokinius? Ar Jo žodžiai negalioja ir mums, nedidelei žmonių grupei, kurie mini žmonių saujelės žūtį nuo sugedusios ir tamsios imperijos?

 Todėl mes, būdami ir veikdami pasaulyje, savyje turime turėti ir tikros druskos, ir tikros šviesos. O tai ateina iš Dievo, kai mes patys leidžiame Jo malonei veikti mūsų gyvenimuose. Amen.