Tikėjimo ABC

Spausdinti

Lekt. Vaidotas Ickys

Nepaisant to ar tikite, ar ne, egzistuoja gyvas ir tikras Dievas, kuris yra protaujanti būtybė. Jis sukūrė viską, kas tik egzistuoja ir vieną dieną visi turėsime atsiskaityti Jam už savo gyvenimą. Jis ir Jo reikalavimai yra pažįstami tik iš Dievo Žodžio ir yra tik tokie, kokie aprašyti Biblijoje. Žmogus buvo Jo sukurtas, bet nusidėjo ir dėl to yra pasmerktas amžinam pragarui skausme ir kančiose. Ko Dievas reikalauja iš žmogaus, mes esame nepajėgūs nei suteikti, nei įvykdyti. Dėl šios priežasties visi netikintys nekenčia biblinio Dievo. Mes ne tik neišpildome to, ko Dievas reikalauja, bet ir nuolat nusikalstame kasdien laužydami Jo įstatymus taip paniekindami Jo šventumą, nes esame sukurti pagal Jo atvaizdą.

Bet Dievas davė būdą žmogui išsigelbėti, kuris yra vienintelis.[1] Dievas pats tapo žmogumi ir įvykdė, ko Jis iš mūsų reikalauja. Tuo pačiu, Dievas būdamas žmogumi pats prisiėmė  sau visą Dievo rūstybę, kuri skirta kiekvienam iš mūsų. Vienintelis būdas žmogui išsigelbėti nuo Dievo rūstybės yra Jėzaus Kristaus mirties užskaitymas žmogui, tarsi jis būtų atlikęs bausmę už savo nuodėmes bei Jėzaus Kristaus teisumo užskaitymas tarsi žmogus būtų įvykdęs Dievo įstatymo reikalavimus. Jėzus priėmė Dievo rūstybę ant savęs, todėl kai tikras krikščionis nusideda, jam negresia nė lašo Dievo rūstybės.

Tačiau esminis klausimas kaip tas teisumas suteikiamas? Kokiu būdu mums Dievas užskaito Jėzaus Kristaus mirtį ir teisumą? Atsakymas paprastas: per tikėjimą, ir vien tik tikėjimu. 

Kas yra tikras išganantis tikėjimas?

Tikras išganantis tikėjimas yra pasišventimas Jėzui Kristui ir jis apima įsipareigojimą, pasitikėjimą ir pasikliovimą Jėzumi. Tikėjimas apima visą žmogų. Jis įtraukia mūsų protą,[2] širdį[3] ir valią.[4] Protu pažįstame kas yra Evangelija ir Jėzus Kristus. Širdimi esame tikri tuo ir tą tiesą apie Jėzų Kristų branginame bei mylime. Valia mes žengiame žingsnį pasišvęsdami sekti Jėzumi Kristumi. Žmogus gyvena tuo, kuo jis tiki.[5] Tai, kuo mes tikime ir pasikliaujame nulemia mūsų pasirinkimus, prioritetus ir gyvenimo kryptį. Paviršutiniškas tikėjimas tik protu, tik jausmais ar žodžiais, nėra išganantis.

Koks yra tikro išganančio tikėjimo turinys?

Vien tikėjimas savyje yra bejėgis išgelbėti.[6] Mus išgelbėja ne pats tikėjimas, bet to tikėjimo objektas. Išganančio tikėjimo objektas yra tai, kas yra parašyta Šventajame Rašte. O visas Šventasis Raštas yra apie Kristų, Jo darbą ir asmenį.[7]

Tikėjimas savimi, bažnyčia, Biblijos skaitymu, religija, ritualais, ėjimu į bažnyčią, krikštu, bažnyčios naryste nieko neišgelbės. Vien tik tikėjimas į Jėzaus Kristaus asmenį yra išgelbstintis.[8] Ir ne į mūsų sugalvotą, sufantazuotą, bet tik į tokį Jėzų Kristų, kurį aprašo Dievo Žodis Biblijoje.[9] Jei tikėjimo objektas yra kažkas kitas, žmogus yra neatsivertęs ir iš tiesų net nėra krikščionis. Net tikėjimas tikėjimu negali išgelbėti.

Krikščionybė nėra darbų religija, bet santykis su Jėzumi Kristumi. Išganantis tikėjimas yra užmezgimas mylinčio, pasitikinčio ir atsidavusio santykio su Jėzumi Kristumi. Krikščionybė yra sekimas Jėzumi Kristumi. Sakyti, kad esi krikščionis, yra tolygu sakyti, kad myli Jėzų Kristų.[10]

Iš kur atsiranda tikras išganantis tikėjimas?

Tikėjimas nesusiformuoja iš mūsų. Mes esame dvasiškai mirę savo nuodėmėse.[11] Miręs žmogus nieko negali suformuoti.[12] Miręs žmogus gali tik smirdėti. Miręs žmogus negali ateiti pas Kristų. Miręs žmogus negali tikėti Dievu. Miręs žmogus tik nusideda ir bėga nuo Kristaus.

Tik Dievas gali duoti tikrą tikėjimą. Ir tikėjimas ateina būtent tik iš Dievo.[13] Dievas pašaukia mirusį žmogų, ir jis prisikelia.[14] Kai Dievo Žodis skelbiamas, Šventoji Dvasia atgaivina žmogų dvasiškai ir jis tampa pajėgus atsiliepti į Dievo kvietimą.[15] Nuo žmogaus tai visiškai nepriklauso, bet visa tai yra vien tik iš malonės ir visa tai yra vien tik iš Dievo.[16] Ką jūs padarėte, kad gimtumėte? Nieko. Jūs tik pasirodėte šiame pasaulyje. Taip ir atsivertimas ar įtikėjimas, yra dvasinis gimimas.[17]

Kaip tikras išganantis tikėjimas pasireiškia?

Tikras išganantis tikėjimas pasireiškia paklusnumu Dievo Žodžiui.[18] Iš tikėjimo kyla paklusnumas. Nepaklusnumas kyla iš netikėjimo. Išgelbėtas ir atsivertęs žmogus pripažįsta Jėzų Kristų kaip savo Viešpatį ir jis pradeda gyventi paklusdamas Jam ir Jo Žodžiui.[19] Kai tik žmogus tampa tikru krikščionimi, jis iš karto pradeda paklusti Dievo Žodžiui, nes paklusnumas prasideda su Evangelija. Evangelija nėra vien tik atviras kvietimas, bet ir Dievo įsakymas. Evangelija įsako atgailauti ir tikėti į Jėzų Kristų.[20] Kiekvienas žmogus išgirdęs Evangeliją, privalo priimti sprendimą, ar jis paklus, ar nepaklus Evangelijos Įsakymui. Ir tas paklusnumas tęsiasi per visą krikščionio gyvenimą. Tikras išganantis tikėjimas negali likti pasyvus, bet jis duos vaisių.[21] Tikinčiam žmogui Dievo Žodis tampa gyvenimo standartu.

Ką tikras išganantis tikėjimas apima?

Tikras išganantis tikėjimas apima visą žmogų ir visas gyvenimo sritis. Gyvenimo srityse, kuriose nesivadovaujama tikėjimu, kad Dievo Žodis yra geriausias konsultantas kaip gyventi, skendi tamsoje.[22] Mes turime siekti viską, visur ir visuomet daryti pagal Bibliją. Krikščioniškas tikėjimas nėra vien tik religinis gyvenimas bažnyčioje sekmadieniais. Tikintis žmogus visą savo gyvenimą: šeimą, darbą, laisvalaikį ir kt. sieks pavergti Kristaus valiai.[23] Tikras išganantis tikėjimas Jėzumi Kristumi yra aukščiau už viską, net ir artimiausius žmones.[24] Jei žmogus neišsižada savęs ir gyvena pagal save, jis atmeta Jėzų.[25] Tikras tikėjimas keičia ir formuoja mūsų pasaulėžiūrą, keičia tai, kaip matome pasaulį, save ir visą kitą.[26]

Kaip tikras išganantis tikėjimas veikia?

Tikėjimas Evangelija yra Dievo galybė, kuri išgelbėja žmogų.[27] Žmogus savo jėgomis nieko negali pakeisti. Pasaulio akyse tikras išganantis tikėjimas Jėzaus mirtimi ant kryžiaus yra kvailystė, bet mums tai yra Dievo galybė.[28] Jokiais darbais, bet vien tik tikėjimu žmogus gauna amžinąjį gyvenimą.[29]

Žmogus siekiantis šventumo jo negaus. Savo jėgomis, žmogus negali tapti geresniu. Šventumas yra tikėjimo ir atsigręžimo į Kristų vaisius, tarsi "šalutinis poveikis" to, kai susitelkiame į Kristų.[30] Žmogus įveikia nuodėmę ne bandydamas ją nugalėti savo jėgomis, bet nenukreipdamas žvilgsnio nuo Jėzaus Kristaus.[31] Nukreipę akis į Jėzų, mes panašėjame į Jį, o kai Jį pamatysime iš tiesų, tuomet ir tapsime panašūs į Jį.[32]

Reikia atkreipti dėmesį, jog šventėjimas nėra mūsų augimas, tarsi galėtume tuo didžiuotis, bet atvirkščiai, tai yra savo nuodėmingumo didesnis supratimas bei vis stipresnis Jėzaus Kristaus branginimas.[33] Tikras išganantis tikėjimas neišvengiamai veda prie troškimo vis labiau pažinti Jėzų Kristų. Toks tikėjimas veda prie nuolat augančios meilės Jam.

Kaip tikras išganantis tikėjimas yra išsaugojamas?

Tikro tikėjimo neįmanoma prarasti.[34] Jei žmogus įtikėjo, jis nebegali nebetikėti. Žmogus noriai ir su džiaugsmu tikės, nes Šventoji Dvasia padarė jį dvasiškai gyvu ir nebeaklu.[35] Tikėjimas nuolat lydės žmogų per visą gyvenimą. Klaidinga manyti, jog žmogus, kuris konfirmavosi, išpažino tikėjimą, pasikrikštijo, yra išgelbėtas, jei po to grįžta į pasaulį ir gyvena tarsi nieko nenutikę. Tai yra saviapgaulė, netikras atsivertimas. Tikras tikintis negali tapti netikinčiu. Tai neįmanoma. Jei žmogus tapo netikinčiu, reiškia, kad jis niekada nebuvo tikintis.[36] Jis tik save apgaudinėjo.

Tuos, kurie svyruoja tikėjime Dievas juos pakelia.[37] Dievas tai daro per gyvenimo situacijas kaip mylintis Tėvas, kuris drausmina savo vaiką.[38] Jis taip pat tai daro per  kitus tikėjimo brolius ir seses, kurie mums padeda augti ir eiti tikėjimo keliu.[39] Mums reikia bendrystės su kitais, kurie taip pat myli Jėzų.[40]

Į ką yra nukreiptas tikras išganantis tikėjimas?

Tikintis žmogus negyvena dėl šio pasaulio, bet yra susitelkęs į ateinantį pasaulį.[41] Turtai, skausmai ir viskas šiame pasaulyje yra laikina, todėl krikščionis nebrangina šio pasaulio, bet laukia to, ką Dievas yra paruošęs ateityje.[42] Tikintis žmogus nesidraskys dėl šio pasaulio, bet iš tiesų galės mylėti artimą bei tarnauti Dievui.[43]

Tikintis žmogus laukia, kada galės susitikti su savo gelbėtoju Jėzumi Kristumi ir būti su Juo.[44] Toks žmogus trokšta dangaus ne dėl savo geidulių ir džiaugsmo, ar net amžinojo gyvenimo, bet dėl to, kad jam dangus yra buvimas su Kristumi.[45]

Jeigu neturite tikro išganančio tikėjimo, jums gresia baisi ir tragiška lemtis. Momentas kai žmogus miršta, ir jei jis neturi tikro išganančio tikėjimo, ant jo yra išliejama Dievo rūstybė. Ir tai yra nepalyginamai baisiau už bet kokią tragediją ar baisybę, kurią mes galime patirti šiame pasaulyje.[46] Tai nereiškia, kad reikia turėti tobulą tikėjimą, bet tikras išganantis tikėjimas privalo pasireikšti jūsų gyvenime daugiau ar mažiau. Jeigu to nėra - jums reikia labai rimtai sunerimti.

Todėl dabar pat geriau priimkite Evangeliją ir pasišvęskite sekti Jėzumi Kristumi, nes Jis yra vienintelis būdas jums išsigelbėti.[47]

 *   *   *   *   *

[1] Jono 14:6 - Jėzus jam sako: "Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane."
[2] Jono 8:12 - Jėzus vėl prabilo: "Aš - pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą."
[3] Mato 13:44 - Dangaus karalystė panaši į dirvoje paslėptą lobį. Atradęs jį žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą.
[4] Luko 6:47 - Kiekvienas, kuris ateina pas mane, klausosi mano žodžių ir juos vykdo...
[5] Luko 6:45 - Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno ima gera, o blogasis iš blogo lobyno ima bloga. Jo burna kalbta tai, ko pertekusi širdis.
[6] Jokūbo 2:17 - Taip pat ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs.
[7] Luko 24:44 - Paskui Jėzus tarė jiems: "Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse?"
[8] Apaštalų Darbai 4:12 - Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti.
[9] 2 Korintiečiams 11:4 - Mat jei kas užklydęs ima skelbti kitą Jėzų, negu mes paskelbėme, arba jei jūs priimate kitą dvasią, kurios nebuvote priėmę, ar kitą evangeliją, kurios nebuvote gavę, tai jūs ramiausiai tatai pakenčiate.
[10] 1 Jono 4:19 - Mes mylime, nes Dievas mus pirmas pamilo.
[11] Efeziečiams 2:1 - Ir jūs buvote mirę savo nusikaltimais ir nuodėmėmis...
[12] Romiečiams 3:11-12 - Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų. Visi nuklydo, visi nuėjo vėjais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno!
[13] Efeziečiams 2:8 - Jūs juk išgelbėti malone per tikėjimą ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana.
[14] Jono 5:25 - Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ateis valanda - ir dabar jau yra, - kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą, ir kurie bus išgirdę, tie bus gyvi.
[15] Jono 6:63 - Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau yra dvasia ir gyvenimas.
[16] Jono 1:12-13 - Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais - tiems, kurie tiki jo vardą, kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę.
[17] Jono 3:5 - Jėzus atsakė: "Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę."
[18] 1 Jono 2:3 - Iš to patiriame, jog esame jį pažinę, kad laikomės jo įsakymų.
[19] Mato 7:21 - Ne kiekvienas, kuris man šaukia: "Viešpatie, Viešpatie!" - įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią.
[20] Morkaus 1:15 - Atėjo metas ir prisiartino Dievo karalystė - Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!
[21] Luko 8:15 - Nukritusi į gerą žemę sėklai - tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį taurioje ir geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu.
[22] Mato 6:23 - O jeigu tavo akis nesveika, visas tavo kūnas skendės tamsoje. Taigi jei tavyje esanti šviesa tamsi, tai kokia baisi toji tamsa!
[23] 1 Korintiečiams 10:31 - Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei.
[24] Luko 14:26 - Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, negali būti mano mokinys.
[25] Luko 9:23 - Jėzus pasakė visiems: "Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs, teneša savo kryžių ir teseka manimi.
[26] Romiečiams 12:2 - Ir nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią - kas gera, tinkama ir tobula.
[27] Romičiams 1:16 - Aš nesigėdiju Evangelijos. Ji juk yra Dievo galybė išgelbėti kiekvienam tikinčiajam, pirma žydui, paskui graikui.
[28] 1 Korintiečiams 1:18 - Mat žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė.
[29] Jono 3:15 - Kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą.
[30] Efeziečiams 2:10 - Mes esame jo kūrinys, sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti.
[31] Mato 14:30 - Bet pamatęs vėjo smarkumą, jis nusigando ir pradėjęs skėsti sušuko: "Viešpatie, gelbėk mane!"
[32] 1 Jono 3:2 - Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė kas būsime. Mes žinome, kad kai jis pasirodys, būsime panašūs į jė, nes matysime jį tokį, koks jis yra.
[33] Jono 3:30 - Jam skirta augti, o man - mažėti.
[34] Filipiečiams 1:6 - Esu tikras, kad tas, kuris jumyse pradėjo šį gerą darbą, jį ir užbaigs iki Kristaus Jėzaus dienos.
[35] Romiečiams 8:2 - Juk gyvybę teikiančios Dvasios Įstatymas Kristuje Jėzuje išvadavo tave iš nuodėmės ir mirties įstatymo.
[36] 1 Jono 2:19 - Jie yra išėję iš mūsų, tačiau nebuvo mūsiškiai. Jeigu jie būtų buvę mūsiškiai, jie būtų likę su mumis.
[37] Jono 15:2 - Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis pakelia, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių.
[38] Hebrajams 12:7 - Jums reikia pakentėti dėl drausmės. Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja?!
[39] Mato 18:15 - Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių. Jeigu jis paklausys, tu laimėjai savo brolį.
[40] 1 Jono 3:14 - Mes žinome, jog iš mirties esame persikėlę į gyvenimą, nes mylime brolius. Kas nemyli, tas pasilieka mirties glėbyje.
[41] Kolosiečiams 3:2 - Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, o ne tuo, kas žemėje.
[42] Hebrajams 13:14 - Čia mes neturime išliekančio miesto, bet ieškome būsimojo.
[43] Filipiečiams 4:11 - Suprantama, aš visai nemanau skųstis stoka, nes išmokau būti patenkintas savo būkle.
[44] Apreiškimo 21:3 - Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus Jo tauta, o pats Dievas bus su jais.
[45] 1 Tesalonikiečiams 4:17 - Paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti debesysna pasitikti Viešpaties ore ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu.
[46] Mato 5:30 - Ir jeigu tavo dešinioji ranka gundo tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Verčiau tau neteikti vieno nario, negu kad visas kūnas patektų į pragarą.
[47] Luko 9:24-25 Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės. Kokia būtų nauda, jei žmogus laimėtų visą pasaulį, o save pražudytų ar sau pakenktų?!