Gen. superintendento kun.Raimondo Stankevičiaus pamokslas Sinodo atidarymo pamaldose 2021 m. birželio 26d.

Apd 15,2.4: ₂Kilo nesutarimų ir didelių ginčų tarp jų ir Pauliaus bei Barnabo. Buvo nutarta, kad Paulius, Barnabas ir dar keletas nuvyks dėl šio ginčo į Jeruzalę pas apaštalus ir vyresniuosius. <...> ₄Atvykę į Jeruzalę, jie buvo priimti Bažnyčios, apaštalų bei vyresniųjų ir pranešė jiems, ką Dievas buvo per juos nuveikęs.

Mt 18,17-20: ₁₇Jeigu jis ir jų nepaklausytų, pranešk Bažnyčiai. O jei nepaklus nė Bažnyčiai, tebūnie jis tau kaip pagonis ir muitininkas. ₁₈Iš tiesų sakau jums: ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje. ₁₉ Ir dar sakau jums: jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. ₂₀Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“.

Džiugu, kad po dviejų metų vėl susirinkome į Sinodą, kurį prieš keletą metų vienas mūsų kunigas pavadino: Jūsų ekscelencija Sinode!

Taigi, šiemetinis Sinodo suvažiavimas yra aukščiausia bažnytinio valdymo struktūra, todėl tikrai galima vadinti ekscelencija. Ir šiemet Sinodas netgi dvigubos svarbos, nes pernai nevyko ir šiemet jame aptarsime dviejų metų nuveiktus darbus.

Kiekvieno Sinodo atidarymo pamaldose pirmiausiai primenama, ko mes čia susirinkome, t.y. primenami Sinodo tikslai, kurie surašyti Gdansko Agendoje.

Būtinai juos pakartosiu vėl. Šiandien norėčiau priminti jums ir ką apie Sinodus arba bažnytinius susirinkimus kalba Dievo Žodis. Tai rašoma O ir Vestminsterio Tikėjimo Išpažinimo (toliau – V.T.I.) XXXI skyriuje, kuris taip ir pavadintas – APIE SINODUS IR SUSIRINKIMUS. Man labiau norėtųsi sakyti surinkimus, nes tik Dievas surenka. O jei patys susirenkame, be Dievo, jie nebus nei Sinodai, nei parapijų sesijos ir juose nebus nieko bažnytiško ar dieviško.

Dar apaštalų laikais vykdavo Sinodai ar susirinkimai Dievo vardu ir Jo Bažnyčios reikalams spręsti. Ir ten buvo sprendžiami įvairūs klausimai, ne visada malonūs, ne visada patinkantys dalyviams, dažnai juose net ginčai kildavo. Ir tai įprasta. Net ir šių laikų Sinoduose kyla ginčų, diskusijų, nesutarimų, tačiau turi būti pasiektas bendras sutarimas, turi būti ištirta Dievo Žodžio šviesoje ir priimti sprendimai, kurių jau privalo laikytis visas surinkimas, pritaria tam ar ne.

Gdansko Agendoje, 1637 m. surašytoje, taip pat yra išvardyti Sinodo tikslai.

I-sis Sinodo tikslas – Broliško sutarimo ir bendrystės atnaujinimas.

V.T.I. XXXI sk. 1 d. sako: Siekiant gero Bažnyčios valdymo ir nuolatinio jos ugdymo, turi būti šaukiami vadinamieji sinodai, arba susirinkimai.

Šiandienos skaitinys iš Apaštalų darbų knygos mums kalba apie ginčus tarp brolių, tarp parapijiečių. Tuokart ginčas buvo dėl apipjaustymo. Galime lyginti su šiuolaikiniu Krikštu. Beje, tai vienas iš dažniausiai diskutuojamų bažnytinių klausimų, dėl kurio interpretacijų turime įvairius skirtingus krikščioniškus ir evangeliškus išpažinimus.

Skaitinyje iš Apaštalų darbų aprašytas įvykis, kai nesutarimai tarp Pauliaus ir Barnabo buvo itin dideli, jie tarpusavio ginčo išspręst negalėjo, nors abu buvo dievobaimingi ir Dievą mylintys vyrai.

Apd 15,2 rašoma: Buvo nutarta. Aišku, kad buvo nutarta vietiniame surinkime. Neišsprendus nesutarimo, ginčo vietoje, jis buvo deleguotas aukštesnei institucijai – Jeruzalėje esantiems apaštalams ir vyresniesiems – arba vyresniųjų surinkimui, gal galima tai pavadinti Sinodu, ar bent jau Konsistorija. Panaši svarbių sprendimų arba nesutarimų nagrinėjimo tvarka galioja ir dabartinėje Reformatų Bažnyčioje: jei kažkoks klausimas neišsprendžiamas vietoje – parapijoje tarp brolių ar seserų, jis deleguojamas parapijos Valdybai ar Tarybai, vėliau parapijos sesijai, paskui Konsistorijai ar gen. superintendentui, ir galų gale, aukščiausiai žemiškos Bažnyčios institucijai – Sinodui.

Pauliui ir Barnabui tarnaujant Antijochijoje ir toliau kildavo ginčų tarp jų, nors vyresnieji ėmėsi priemonių jiems sutaikyti, siųsdami pagalbą, kitus vyresniuosius, tačiau ginčai tęsėsi, kol šiedu Dievo vyrai išsiskyrė ir išvyko tarnauti atskirai – ₃₉ <...> Barnabas, pasiėmęs Morkų, išplaukė į Kiprą, ₄₀ o Paulius, pasitelkęs Silą, iškeliavo, brolių patikėtas Viešpaties malonei. ₄₁ Jis leidosi per Siriją ir Kilikiją, stiprindamas Bažnyčias. Abu ištikimai skelbė Dievo Žodį, tik skirtingose vietose. Taip nebeliko ginčų. Šiandien mes irgi dažnai susiduriame su įvairių charakterių tikėjimo namiškiais. Kai kurie negali rasti bendros kalbos, nesutaria, ginčijasi, tačiau visi myli Viešpatį. Todėl reikia išmintingų bendrų, kolegialių įvairių situacijų sprendimų ir sutarimo Dievo Žodžio šviesoje.

II-sis Sinodo tikslas – Visapusiška paguoda, mokymas, perspėjimas ir sutvirtinimas VIEŠPATYJE.

Neužtenka vien išspręsti nesutarimus, pvz. balsų dauguma, apsiriboti formaliais sprendimas, tačiau Sinodo tikslas – ir paguoda kitaip mąstantiems, ir mokymas, ir pastiprinimas. Nes kiekvienas Dievo kūrinys yra kitoks, ir kiekvienas su savo minusias ir pliusais. Negalima to pamiršti.

Sinodai yra aukščiausia žemiškos bažnytinės valdžios institucija, apie kurią V.T.I. XXXI sk. 3 d. sako: Sinodai, arba susirinkimai, turi teisę spręsti ginčytinus tikėjimo ir sąžinės klausimus, nustatyti taisykles ir duoti nurodymus, kurie padėtų siekti bažnyčioje kuo geresnės Dievo garbinimo ir jos valdymo tvarkos, priimti nusiskundimus dėl blogo vadovavimo atvejų ir autoritetingai juos spręsti. Jei Sinodų ir susirinkimų sprendimai bei nurodymai dera su Dievo Žodžiu, jiems turi būti pagarbiai paklūstama – ir ne tik dėl šios priežasties, bet ir todėl, kad jie priimti valdžios, nustatytos Dievo Jo Žodyje.

III Sinodo tikslas – Savivaldos geras pataisymas, atnaujinimas ir šventos drausmės – krikščioniškos atsakomybės pareikalavimas, jei kas iš Kelio kryptų.

Dievas numato nusižengusiųjų drausminimo tvarką, kuri aprašyta Mato 18, 15-20 ir kurios privalo laikytis visos bažnytinės institucijos bei jų vadovai ar atstovai ir pats Sinodas: ₁₅ `Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių. Jeigu jis paklausys, tu laimėjai savo brolį. ₁₆ O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad visa byla remtųsi  dviejų ar trijų liudytojų parodymais. ₁₇ Jeigu jis ir jų nepaklausytų, pranešk Bažnyčiai. O jei nepaklus nė Bažnyčiai, tebūnie jis tau kaip pagonis ir muitininkas.

Čia Dievo Žodis nurodo drausminimo tvarką nuo švelniausios (drausminio pokalbio) iki griežčiausios – ekskomunikos (atskyrimo nuo Bažnyčios). Būtent šią griežčiausiąją drausminimo priemonę vykdo Sinodas.

 IV-sis Sinodo tikslas, glaudžiai susijęs su III-ju – Dėl pašalinimo iš bendrystės tų, kurie nuo blogybių neatsitraukia, bei atgailaujančiųjų brolių priėmimas bendrystėn. 

Reikia pažymėti, kad Sinodas ne tik šalina iš bažnytinės bendrystės, atskiria nuo Viešpaties Vakarienės, taiko bažnytinės drausmės sankcijas, tačiau ir patvirtina brolių ar sesių atgailą ir atgal sugražina bendrystėn. 

V-sis Sinodo tikslas ir pareiga, viena iš džiugiausių Dievo surinkimui – Ordinacijos. Galimai ir rytoj turėsime šį džiugų, tačiau ir labai atsakingą įvykį, kuriam ruošiamės, diskutuojame ir ginčijamės ne vienerius metus.

Šiandienos posėdžiuose svarstydami, diskutuodami, balsuodami šiuo kausimu, aišku, kaip ir visais kitais, turime įvertinti kiekvienas asmeninę atsakomybę. Tai ne tik dvasininkų reikalas, ar Konsistorijos, ar kuratorių. Tai mūsų visų atsakomybė: kiekvienu klausimu, nusprendę vienaip ar kitaip, teisingai ar klaidingai, – prisiimame atsakomybę.

VI-sis Sinodo tikslas – Dėl bendrų reikalų Viešpaties surinkimuose. Tikriausiai šiam tikslui išpildyti skiriame daugiausiai laiko ir jėgų. Ir mažiausiai galvojame apie šio tikslo derinimą su Kristaus mokymu, su Dievo Žodžiu.

Galų gale, reikia pažymėti, ką primena ir Vestminsterio Tikėjimo Išpažinimas: kad nors Sinodas gali būti vadinamas ir Jo Ekscelencija, tačiau Visi Sinodai, arba bažnytiniai susirinkimai, tiek visuotiniai, tiek vietiniai, pradedant nuo apaštalų laikų, nėra neklystantys ir daug jų yra klydę. Todėl jų nutarimai neturi būti laikomi aukščiausiu kriterijumi tikėjimo ir Bažnyčios gyvenimo klausimais – jie tik padeda spręsti šiuos klausimus (V.T.I. XXXI,4).

Mielieji, Sinodo nutarimai laikytini neklystančiais tik tuomet, kai jie aiškiai patvirtinti Dievo Žodžiu – pastatyti ant apaštalų ir pranašų pamato, turintys kertiniu akmeniu patį Kristų Jėzų (Ef 2,20).

Baigdamas šį apmąstymą, tai darau linkėdamas Pirmo laiško korintiečiams (1 Kor 2,5) žodžiais: kad jūsų tikėjimas remtųsi ne žmonių išmintimi, bet Dievo galybe ir Antro laiško korintiečiams (2 Kor 1,24): Mes juk nesame jūsų tikėjimo viešpačiai, bet tik jūsų džiaugsmo talkininkai, nes tikėjime jūs stovite tvirtai.

Iš tikrųjų tai nuostabūs apaštalo Paliaus perduoti palinkėjimai iš tų laikų. Amen.