Tuoktis ar viengungiauti?

Spausdinti

Kun. Raimondas Stankevičius

1 Kor 7,25-28: Dėl nesituokiančiųjų aš neturiu Dievo įsakymo, bet duodu patarimą kaip žmogus, iš Dievo gailestingumo vertas pasitikėjimo. Taigi aš manau, jog šiais sunkiais laikais tai tam tikras turtas: geriau žmogui būti tokiam. Esi susietas su žmona? Neieškok skyrybų. Nesusituokei? Neieškok žmonos. Jei vedi, nenusidedi, ir jei mergina išteka, nenusideda. Tačiau šitokie žmonės turės kūno vargų, o aš norėčiau jus apsaugoti nuo jų.

Tikriausiai daugeliui jūsų teko susidurti su tokia situacija, kai labai svarbu susikaupti, pamiršti aplinkinius, kasdienines problemas, rūpesčius, pamiršti Pasaulio futbolo čempionato rungtynes, ar praėjusias Reformacijos dienos pamaldas, o taip pat reikia nustumti į šalį žinias iš karo Ukrainoje ar apie žemės drebėjimą Indonezijoje ir daugelį kitų šiandienos, rytojaus ar labai artimų įvykių. Laikinai nustumti į šalį ir atlikti ypač svarbų darbą: parašyti gerą straipsnį, pamokslą, baigti mokslinį darbą ar išlaikyti vairavimo egzaminą, gal parašyti scenarijų ar išspręsti ypač sudėtingą užduotį, rasti išeitį iš beviltiškos padėties.

Ir jei visgi to darbo nepavyko atlikti. Kodėl taip atsitiko? Gal todėl, kad jūsų žmona, vyras ar vaikai norėjo tavo dėmesio. Galbūt jūsų vaikai norėjo, kad jūs skaitytumėte jiems mėgstamą knygą. Ir viena ir kita labai svarbu. Ir šeima ir darbas yra labai svarbu. Jokiu būdų vienas kitam negali trukdyti. Būtinai reikia suderinti. Ir tai kartais būna labai sudėtinga. Taigi, turime problemą. Norime, kad mūsų vaikai būtų laimingi. Bet taip pat turime uždirbti pinigus ir maitinti savo šeimą. Ką daryti?

Turime pasirinkti iš dviejų labai gerų dalykų: skaityti mėgstamą knygą savo vaikams ar kokybiškai atlikti darbą. Šiuo atveju mūsų gyvenimas būtų lengvesnis, jei neturėtumėm pasirinkimo. Dažnai taip ir nutinka. Ypač didelių suspaudimų metu. Kai tikrai ir realiai nebėra pasirinkimo. Karas, tremtis, badas, stichijos... Ačiū Dievui ne visiems mums su tuo teko susidurti.

Taigi šiandienos girdėtame skaitinyje Paulius rašo apie situaciją, kurioje būtų lengviau, jei nebūtų pasirinkimo. Paulius kalba, kad „šiais sunkiais laikais“, kai krikščionys aršiai persekiojami dėl tikėjimo, gyvenimas gali būti lengvesnis, pasiekiami būtiniausi tikslai, pagaliau randama galimybė išgyventi, ar lengviau tai pasiekti, jei tuometinio Korinto krikščionys nebūtų susituokę. Tiesa, apaštalas Paulius nenustato taisyklių, jis neliepia, nenurodo, nereikalauja – tiesiog broliškai pataria dėl saugumo, dėl susidariusios sudėtingos ir pavojingos tuometinės situacijos. Paulius nesukuria įstatymo, taisyklių, kurios draustų santuoką.

Kiek daug šiandien yra nesusituokusių. Kodėl? Gal todėl, kad nesutiktas tinkamas sutuoktinis, ar kad šiandien pavojinga situacija ir geriau nesituokti? Gal būt be santuokos mažiau atsakomybės prieš sutuoktinį? Ir šitos atsakomybės vengimas yra labai blogai. Šiandien turėtume vadovautis kitu Pauliaus pamokymu: „tegul tuokiasi. Verčiau tuoktis negu degti....“ O daugelis pasirenka degti – degti nuodėmėje, degti melo gniaužtuose, degti apgavystėse, išdavystėse ir netyrume.

Tačiau tada buvo kita situacija, nors ir tada, Paulius rašė, kad „aš neturiu Dievo įstatymo“. Paulius moko savo išminties, ne Dievo. Paulius moko, kaip geriau išvengti persekiojimą, kaip gyventi, kad mažiau krikščionių nukentėtų. Paulius pataria geriau būti nesusituokusiems.

Toliau nagrinėdami šiandienos skaitinį iš konteksto galime suprasti, kad korintiečiai apaštalui Pauliui galėjo kalbėti apie tai, kad mes esame nesusituokusių mergaičių tėvai ir mūsų pareiga jas ištekinti. Juk ir šiandien tėvams labai aktualu ištekinti dukteris. Gal nereikia įdėti tiek pastangų tėvams, tačiau noras, jog tai įvyktų tikriausiai ne mažesnis. Tačiau dėl tuometinių persekiojimų Korinte, dėl sunkumų, pavojų, tėvai buvo susirūpinę ir turėjo rinktis, turėjo spręsti ką daryti. Todėl jie klausė Pauliaus ir Paulius patarė, mokė.

Korintiečiai tėvai galimai tvirtino, kad jų žentai gali būti nužudyti, ar priversti atsisakyti savo krikščioniško tikėjimo, kad jų dukros gali likti našlėmis ar paliktos vyrų. Jaunos moterys, su vaikais gali netekti apsaugos, išlaikymo, susidurti su labai sudėtingomis aplinkybėmis.

Po santuokos jauna moteris apsigyvenusi kitoj šeimoje netekusi teisėto vyro, nebus į tą šeimą priimta, nebus ten sava.

O jei lieka nesusituokusi savo šeimoje, su tėvais lieka jų apsaugoje. Paulius realiai žvelgdamas į tuometinę sudėtingą krikščionių padėtį Korinte matė tokią išeitį – nesituokti, kad mergina būtų apsaugota ilgiau, gal būt iki realaus pavojaus pabaigos, kad būtų aprengta ir pamaitinta.

Taigi, apaštalas Paulius moko, jog nebūtinai reikia  vykdyti tradiciją, tėvų pareigą ištekinti dukteris, bet pirmiausiai joms užtikrinti gerovę, apsaugą, globą. Būtina viską blaiviai apgalvoti ar tėvai turi ištekinti dukrą už vyro persekiojimų metu.

Taigi, pirmiausiai apaštalas Paulius moko kelių principų apie santuoką būtent tokiu pavojingu suspaudimo, persekiojimų metu:

1) Santuoka yra gera ir Dievui patinkanti Jo dovana.

Ir įprastai santuoka turėtų būti skatinama. Santuoką sukūrė ir laimina Dievas. Todėl, pirmajame laiške korintiečiams 7,28 Paulius rašo: Jei vedi, nenusidedi, ir jei mergina išteka, nenusideda. Net ir tais sunkiais laikais santuoka vis dar buvo Dievo dovana. Santuoka buvo Dievo dovana ir vėlesnių persekiojimų laikais, juo labiau šiais laikais santuoka irgi yra nuostabi Dievo dovana, todėl turime tas dovanas priimti, džiaugtis ir jomis naudotis. Anksčiau tame pačiame 7-jame skyriuje Paulius rašė: Tačiau ištvirkavimui išvengti kiekvienas tegul turi sau žmoną ir kiekviena tegul turi sau vyrą. (1 Kor 7,1-2) Taigi santuoka apsaugo nuo seksualinio amoralumo. Santuoka taip pat suteikia vaikams saugius namus. Be to, santuoka liudija pasauliui apie meilę ir ištikimybę tarp Jėzaus Kristaus ir Jo Bažnyčios. Todėl santuoka yra Dievo palaiminimas ir įprastomis aplinkybėmis tėvai turėtų skatinti savo vaikus tuoktis.

2) Tačiau santuoka taip pat apima atsakomybę ir įsipareigojimus. Tai antrasis Pauliaus pamokymas.

Pirmajame laiške korintiečiams 7,28 Paulius rašė, kad Jei vedi, nenusidedi, ir jei mergina išteka, nenusideda. Bet paskui jis jau rašo: „Tačiau šitokie žmonės turės kūno vargų, o aš norėčiau jus apsaugoti nuo jų.“ Paulius šią mintį paaiškina pirmame laiške korintiečiams 7 sk.33 eil. kur jis rašo: „O susituokęs rūpinasi šio pasaulio reikalais, stengiasi patikti žmonai ir yra pasidalijęs.“

3) Nevedęs vyras ar moteris turi mažiau atsakomybės ir įsipareigojimų.

Tačiau įsipareigojimai vienas kitam - puošia, stiprina santuoką, artina jausmus, santuokinę, pasitikėjimą vienas kitu. Tačiau net ir suspaudimų bei persekiojimų laiku vedusiam vyrui irgi reikėtų rūpintis jo žmonos ir vaikų poreikiais. Jei vyras būtų įkalintas, už tai, kad jis krikščionis, jis negalėtų patenkinti šeimos: vaikų, žmonos, poreikių. Jis negalėtų visą dėmesį skirti savo liudijimui tiems, kurie jį persekioja. Taip pat ir žmona turėtų rūpintis savo vyro ir vaikų poreikiais. Jei jos vyras įkalintas, ji nerimaus, ar pajėgs išmaitinti ir aprengti savo vaikus.

4) Todėl „šiais sunkiais laikais“ Paulius pataria (bet neįsako) korintiečiams likti dabartiniame statuse, nieko nekeisti - likti vedusiais ar nesusituokusiais. Tai reiškia, kad Pauliaus minėtieji „sunkūs laikai“ gali tapti dar sunkesni. Tačiau yra ir kita galimybė, kad persekiojimas gali sumažėti. Tuometinė politinė situacija nėra aiški. Kai kuriose vietose persekiojimas yra didesnis nei kitose vietose. Sunku nuspėti, kas atsitiks ateityje. Todėl tik dabartinio esamo laiko sąlygoms turime būti pasiruošę. Juk labai greitai gali viskas keistis.

Paprastai santuoka yra skatinama. Tačiau „šiais sunkiais laikais“ tėvai turėtų būti atsargūs dėl savo dukterų santuokų skatinimo. Tuomet buvo labai pavojinga sutvarkyti santuoką savo dukterims. Kartais tuomet buvo protingiau palaukti.

Todėl, Paulius pataria, “Esi susietas su žmona? Neieškok skyrybų. Nesusituokei? Neieškok žmonos. Jei vedi, nenusidedi, ir jei mergina išteka, nenusideda.”

Mieli broliai ir sesės, visais laikais – suspaudimo, persekiojimo, džiaugsmo ir religinio prabudimo, karo ir taikos metu Bažnyčia turi būti ištikima Kristui. Įprastai santuoka yra viena iš Dievo dovanų, kuri padeda mums būti ištikimiems Kristui. Mes mokomės iš Kristaus ištikimybės, kad būtume patys ištikimi vieni kitiems. Santuoka taip pat yra liudytoja pasauliui apie Kristaus meilę savo Bažnyčiai. Kai Adomas susituokė su Ieva, Dievas sakė, kad tai „labai gerai“.

Tačiau gali ateiti sunkumų, persekiojimo, suspaudimo laikas. Tokiose situacijose mes turime būti atsargūs net ir dėl santuokos skatinimo. Santuoka tikrai nėra kažkas blogo. Bet kokiu laiku Dievo palaimintoji santuoka yra gėris. Bet tuo pačiu ir galime būti laisvi nuo santuokos pareigų, kad galėtume labiau sutelkti dėmesį į mūsų ištikimybę Kristui. Visais atžvilgiais santuokoje ar be jos, tegul Kristus bus visų mūsų dėmesio centre.