Dievas man kalbėjo

Spausdinti

Tim Challies

Aš noriu išgirsti Dievo balsą. Aš noriu, kad Jis asmeniškai su manimi kalbėtųsi. Aš noriu žinoti, kad tai iš tiesų yra tikras Jo balsas. Negi to norėti yra per daug?

Tai nėra per didelis noras. Iš tiesų, Dievui yra džiaugsmas bendrauti su kiekvienu savo vaiku, ir tai Jis daro pačiu asmeniškiausiu ir intymiausiu būdu. Mūsų Tėvas kalba mums. Jis kalba aiškiai, Jis kalba asmeniškai. Jis iš tiesų tai daro.


Kartą John Piper rašė apie tai, jis papasakojo apie ryškų susitikimą su Dievu, kurį patyrė ankstyvą rytą:

"Leiskite man papasakoti jums apie nuostabiausią savo patyrimą, kurį turėjau ankstyvą pirmadienio rytą... Dievas man kalbėjo. Nėra jokios abejonės, jog tai buvo Dievas. Aš girdėjau žodžius savo galvoje taip aiškiai kaip įsimintinas pokalbis įsirėžtų tavo sąmonėje. Žodžiai buvo angliški, bet jie aplink save turėjo visiškai save pagrindžiantį tiesos žiedą. Aš žinau, ir nėra jokios abejonės, kad Dievas vis dar kalba šiandien.

Tai nutiko staiga, kai aš meldžiausi ir buvau savo apmąstymuose. Dievas man pasakė, "Ateik ir pamatyk, ką aš padariau." Neturėjau nė mažiausios abejonės, kad tai buvo tikrų tikriausi Dievo žodžiai. Būtent tą akimirką. Būtent toje vietoje dvidešimt pirmame amžiuje, 2007, Dievas kalbėjosi su manimi su didžiule galia ir nepaneigiamu tikrumu. Aš sustojau, kad leisčiau sau pasinerti į tai. Tame buvo kažkas švelnaus, saldaus. Laikas prarado savo svarbą. Dievas buvo šalia. Jis žvelgė į mane. Jis norėjo kažką man pasakyti. Kai Dievas artinasi, visas skubėjimas liaujasi. Laikas sulėtėja."
Jis toliau dalinosi, ką Dievas jam kalbėjo, kai buvo su Juo – Dievas kalbėjo apie savo darbus, apie savo galią, savo viešpatystę ir visagalybę. "Tik pagalvok apie tai. Pasigrožėki tuo. Pajusk pagarbią baimę ties tuo. Dievas, kuris stebi visas tautas, kaip žmonės, kurie stebi gyvūnus, arba akcijų rinką, arba statybų aikšteles – tas pats Dievas vis dar kalba dvidešimt pirmame amžiuje. Aš girdžiu Jo paties žodžius. Jis asmeniškai kalbasi su manimi."

Taigi, kas vyksta su J. Piper? Kaip paveikia jį toks sukrėtimas, kuris kyla kai išgirsti Viešpaties žodžius? Tai yra akimirka, kai tave ištinka didžiulis netikėtumas.

"Tai padidino mano meilę Biblijai, pačiam Dievo Žodžiui, nes tie šventi žodžiai, kuriuos aš išgirdau atėjo per Bibliją, ir per Bibliją aš gaunu tokį patyrimą beveik kiekvieną dieną. Pats visatos Dievas kalba kiekviename puslapyje mano protui – ir tavo protui. Mes girdime jo paties žodžius. ...

Ir kas geriausia - jie yra prienami visiems. Jeigu norėtum išgirsti tuos pačius žodžius, kuriuos aš girdėjau sėdėdamas ant sofkutės pietryčių Minesotoje, perskaityk Psalmę 66, 5-7. Ten aš juos išgirdau. O, kokia nuostabi yra toji Biblija. Joje yra paties Dievo žodžiai. Per šį balsą, Jis kalba su visiškai tikra ir asmeniška jėga. Šiuo balsu, Jis atskleidžia savo visa pranokstantį grožį. Šiuo balsu, Jis atskleidžia pačias giliausias mūsų širdžių paslaptis. Nėra buvę jokio balso, niekur ir niekada, kuris galėtų pasiekti taip giliai, arba iškelti taip aukštai, arba nešti taip toli, kaip Dievo balsas, kurį mes girdime Biblijoje.
Tai yra didžiulis stebuklas, jog Dievas vis dar kalba šiandien per Bibliją su didesne jėga, ir didesne šlove, ir didesniu tikrumu, ir didesniu švelnumu, ir didesne viltimi ir didesniu vedimu, ir didesne transformuojančia galia, ir didesne Kristų išaukštinančia tiesa, negu būtų galima išgirsti iš balso, kuris kyla iš bet kurios žmogaus sielos šioje planetoje, o ne iš Biblijos."

J. Piper girdėjo Dievo balsą ir patyrė artimą santykį su Juo per Bibliją. Argi tai buvo neasmeniškas patyrimas? Ar po to jis laukė kažko daugiau? Ne, visiškai ne. Tai padidino jo artumą ir bendravimą su Dievu. Tai padidino jo pasitikėjimą Biblijos galia ir grožiu. Tai sužadino jo troškimą daugiau bendrauti su Dievu, ir dar, privertė jį ilgėtis dar daugiau tokių patyrimų su Dievu, kuriuos randa jo Žodžio puslapiuose.

Tiek daug žmonių ilgisi asmeniško Dievo bendravimo. Jie nori išgirsti ausimi girdimą balsą arba patirti Jo tylų šnabždėjimą, arba pamatyti kokį ženklą. Jie nori ko nors, bet ko, kas tik yra asmeniška. Bet ko jie nesupranta, jog Dievo balsas Biblijoje ir per ją jau yra asmeniškas. Iš tiesų, tai yra pats giliausias ir asmeniškiausias bendravimas, kurį mes tik galime patirti savo gyvenime. Kodėl? Nes tai yra dieviškai apšviečianti ir iš vidaus prisiliečianti tiesa. Šventoji Dvasia neša žodžius, kurie duoti visai žmonijai, liudija, kad jie yra tiesa ir įdeda mums juos pačiu kruopščiausiu ir intymiausiu būdu. Jis kalba apie viltį, kai esame neviltyje, stiprybę kai esame silpni, džiaugsmą kai patiriame sielvartą, priekaištą kai pradedame pasitikėti savimi. Tikintysis, kuriame apsigyvena Šventoji Dvasia, žino ir atranda, jog Biblija yra gyvas ir veiksmingas Dievo Žodis (Hbr 4, 12). Tai yra asmeniškas bendravimas, kiek tik gali būti asmeniškas.

Ar sutinki ir priimi Bibliją, kaip tokią, kas ji ir yra? Ar tu džiaugiesi ja? Tiesiog perskaityk 19 Psalmę, 119 Psalmę, 2 laiško Timotiejui 3, 14-17 ir 4, 1-2, laiško hebrajams 4, 12, ir leisk sau būti nustebintam viskuo, ką pati Biblija kalba apie save. Biblija konstatuoja savo unikalumą, savo dieviškumą, savo būtinumą, savo vertę, savo aiškumą, savo pakankamumą.

J. Piper sako, "Rašto pakankamumas reiškia, jog mums nereikia jokio papildomo ir ypatingo apreiškimo." Biblijos pakankamumas reiškia, kad mes galime būti nepaprastai patenkinti Dievo balsu, kuris ateina per Dievo Žodį. Mums nereikia siekti ko nors daugiau. Biblija yra tai, ko mums užtenka gyvenant gyvenimą, kuris pagarbina Dievą, ir tuo pačiu gyvenant artume su Dievu. Biblija nėra teoriška arba tolima. Tai yra asmeniško Dievo asmeniškas bendravimas. Mes neturime jokios priežasties galvoti, kad galime rasti geresnį ir gilesnį Dievo patyrimą kur nors kitur, bent jau šiame žemiškame pasaulyje.

J. Piper taikliai iškelia iššūkį:

"Mūsų laikų didis poreikis yra, kad žmonės patirtų gyvo Dievo buvimą girdėdami Jo asmenišką ir paliečiantį žodį iš Rašto. Vyksta kažkas nesuprantamai blogo kai žodžiai, kuriuos girdime ne iš Rašto yra daug galingesni ir labiau mus paveikia, negu įkvėptas Dievo žodis. Verkime kartu su psalmininku, "Palenk mano širdį savo žodžiui" (Psalmė 119, 36). "Atmerk man akis, kad galėčiau suprasti tavo Įstatymo nuostabius vaisius" (Psalmė 119, 18). Apšviesk mūsų širdies akis, kad galėtume pažinti, kokia yra viltis, koks mūsų pašaukimas bei Kristaus meilė, kuri pranoksta pažinimą, idant būtume pripildyti Dievo pilnybės (Laiškas efeziečiams 1, 18; 3, 19). O Dieve, neleisk mums būti tokiems kurtiems tavo žodžiui ir abejingiems tam, kas yra neapsakoma, kai užtikrinti pradedame džiaugtis menkaverčiais dalykais, kurie tarsi labiau sujaudina...

Kad ir ko tu trokštum, ko nėra Biblijoje, tai nebus toks gėris, kurį galėtum rasti Biblijoje. Tai nebus tiek aiškus. Tai nebus tiek vertas pasitikėjimo. Tai nebus tiek tyras. Tau nieko daugiau ir negali reikėti.

Straipsnį galite rasti paspaudę čia. Vertė Vaidotas Ickys