Kun.Raimondas Stankevičius

 1 Kor 1, 1-9: 1Paulius, Dievo valia pašauktas Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Sostenas – 2Dievo Bažnyčiai Korinte, pašvęstiesiems Kristuje Jėzuje, pašauktiesiems šventiesiems ir visiems, kurie kiekvienoje vietoje šaukiasi mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardo pas juos ir pas mus. 3Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!

4Aš nuolat už jus dėkoju Dievui, kad Kristuje Jėzuje Dievas suteikė jums savo malonę, 5nes per jį praturtėjote visu kuo – visokiu žodžiu ir pažinimu, – 6ir Kristaus liudijimas tapo tvirtas. 7Todėl jums, laukiantiems mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apsireiškimo, nestinga jokios malonės dovanos. 8Jis ir stiprins jus iki galo, kad išliktumėte nenusikaltę mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus dienai. 9Ištikimas yra Dievas, jus pašaukęs į savo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, bendrystę. Amen.
 
Šiandien nagrinėjame Pirmojo laiško korintiečiams pačią, įžangą. Labai prasmingas visas Laiškas. Juk tai Laiškas Korinto bendruomenei, tiems pirmiesiems krikščionims - Kristaus sekėjams, galima pavadinti, Korinto parapijai. Kažin ar ji nors kiek panaši į reformatų parapiją? Manau ir taip, ir ne. Jie Garbino Viešpatį, jie laukė Kristaus atėjimo, jie troško Išgelbėjimo, o kartu turėjo ir daug įvairių problemų: parapijoje buvo nesutarimų, susiskaldymų, puikybės, silpnumo, nedorumo, net ištvirkavimo ir melo. Ir ten vyko santuokos ir skyrybos, teismai ir bausmės, ir daugeliui šiandienai puikiai pažįstamų dalykų.

Šį Laišką korintiečiams, kaip ir daugelį kitų laiškų, parašė apaštalas Paulius, tuo metu turėjęs didžiulį autoritetą. Ar mes galime sakyti, jog jis – Paulius, turi tokį pat autoritetą ir dabar? Manau ne. Nes jo autoritetas šiandien žymiai didesnis, nors ir nebeturime Pauliaus šalia. Tačiau turime jo raštus, turime Bibliją - Naująjį Testamentą, kuriame didelė dalis būtent nuostabių Pauliaus raštų: didžių pamokymų Bažnyčioms ir tikintiesiems. Tačiau nieko tokio Paulius nebūtų perdavęs ateities kartoms, jei nebūtų įkvėptas Dievo Šventosios Dvasios. Tik Dvasios vedinas jis tapo jau tada toks populiarus, jis jau tada turėjo autoritetą ir valdžią, valdžią iš Dievo. Laiške galatams 1,1 skaitome: "Paulius, pašauktas apaštalu ne žmonių ir ne per žmogų, bet paties Jėzaus Kristaus ir jį prikėlusio iš numirusių Dievo Tėvo."

Ir šio Laiško autorius be abejo yra pats Paulius. Tačiau jis mini ir Sosteną. Kodėl jis jį mini? Paulius rašo laišką, kuriame jis kalba apie žmonių elgesį bažnyčioje. Jie nusidėjo prieš Dievą ir kitus žmones. Paulius juos kaltina, jis teisingai kaltina. Tačiau Paulius laikosi bažnytinės tvarkos, ir tai labai svarbu. Kad apkaltinti ar pateikti kaltinimą Bažnyčioje reikalingi du liudytojai. Štai Evangelijoje pagal Joną 8,17 skaitome:  Ir jūsų Įstatyme parašyta, jog dviejų žmonių liudijimas tikras“; arba  2 Kor 13,1-2: "Jau trečią kartą keliauju pas jus.  Dviejų ar trijų liudytojų parodymais remsis visa byla.  Jau esu sakęs, antrukart lankydamasis pas jus, ir dabar, dar būdamas toli, vėl sakau anksčiau nusidėjusiems ir visiems kitiems, jog atėjęs būsiu negailestingas.“

Taigi, Bažnyčioje reikalingi bent du liudytojai. Net santuoka ar Krikštas, ar Konfirmacija, net supaprastintos šios apeigos negali įvykti be mažiausiai dviejų liudytojų. Sostenas buvo tas antrasis. Kas gi vis tik tas Sostenas. Biblijoje tik du kartus randame šį vardą ir aiškiai matome, kad kalba eina apie tą patį žmogų. Sostenas buvo Sinagogos vyresnysis. Apaštalų darbų 18,17 skaitome: "Tada visi graikai užpuolė sinagogos vyresnįjį Sosteną ir teismo akyse jį sumušė. Galionas į tai nekreipė dėmesio.

Atrodo, kad kaip ir Krispas, apie kurį  žinome iš Apaštalų darbų knygos, Sostenas tapo krikščionimi po šio įvykio. Iš pradžių jis buvo priešiškas krikščionybei, kaip ir Paulius ar Krispas, bet tada jis pamatė, kad krikščionys – Kristaus mokiniai, sekėjai myli žmones, o graikai sumušė jį. Švelnus krikščionių, artimo meilę patvirtinantis elgesys ir jų meilė vienas kitam, buvo įrodymas, kad krikščionybė yra tiesa, kad krikščionybė yra teisingas tikėjimas, teisinga religija,  atėjusi iš teisingojo ir gyvojo Dievo. Todėl Sostenas taip pat prisijungė prie Bažnyčios, nes įtikėjo, nes pažino Kristų, suprato Jo meilę, Jo tiesą – prisijungė prie Bažnyčios.

Kas yra Bažnyčia? Netikinčiam - tai dažniausiai didingas architektūrinis pastatas. Arba ne toks didingas – dažniausiai protestantiškos konfesijos pastatas. Tikinčiam - tai Dievą mylinčiųjų surinkimas, vieta kur garbinamas Dievas. Yra daug būdų, kaip ją apibūdinti. Tai yra vieta, šiuo atveju - Korintas (Korinto parapija). Taip pat tai yra žmonės - korintiečiai. Bet geriausias būdas apibūdinti Bažnyčią yra paaiškinti, kaip ji neperskiriamai susijusi su Jėzumi Kristumi. Bažnyčia yra šventa tauta ir karališkoji kunigystė. "Iš jų padarei mūsų Dievui karalystę bei kunigus, ir jie karaliaus žemėje." (Apreiškimas Jonui 5,10) "O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabia šviesą." (1 Pt 2,9) Ir čia kalbama ne apie mažą išskirtinę Dievo palaimintą, aukščiau pakylėtą dvasininkų kastą, tikrai ne. Čia kalbama apie visuotinę kunigystę. O tai - įpareigojimas, užduotis ir atsakomybė, ne tik kunigams, bet ir kiekvienam parapijiečiui, kiekvienam krikščioniui, kiekvienam Kristaus sekėjui. Tai - malonė ir atsakomybė visiems Dievą mylintiems. Čia kalbama apie ŠVENTĄ tautą.

Pagrindinis žodis čia yra "šventumas." Kadangi Kristus, mūsų Viešpats yra šventas, mes taip pat turime būti šventi, siekti šventumo. "Kaip klusnūs vaikai, daugiau nepasiduokite ankstesnėms savo neišmaningumo laikų aistroms. Šventas yra tasai, kuris jus pašaukė, tad ir jūs patys tapkite šventi visu savo elgesiu, kaip parašyta: Būkite šventi, nes aš esu šventas." (1 Pt 1,14-16)

Bet kaip tas šventumas turėtų atrodyti mūsų kasdieniame gyvenime? Ką reiškia būti šventais? Kaip turėtume gyventi, kad mes taptume  "šventais, nes [Kristus yra] šventas"? Kaip tai atrodytų Bažnyčioje? Paulius mums suteikia du atsakymus. Pirmasis yra teigiamas. Antra yra neigiamas.

Esame išgelbėti malone. "Jūs juk esate išgelbėti malone per tikėjimą ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana ir ne darbais, kad kas nors nesigirtu." (Ef 2,8-9) Paulius ir Sostenas, kaip ir Korinto parapija nepaveldėjo savo išgelbėjimo. Jie nebuvo verti jo (išgelbėjimo). Jie jo neužsidirbo. Taigi jie yra labai dėkingi už Dievo suteiktą išganymo dovaną. Prisiminkime Heidelbergo Katekizmą 1 ir 2 klausimus ir atsakymus.

Ar įmanoma tokiais būti? Šventas pirmiausiai tas, kuris gavo Dievo malonės dovaną – tikėjimą, kuris siekia šventėti, kuris nori sekti Kristumi ir atsisakyti nuodėmės, kuris trokšta Viešpaties šventumo. Ir net toks neapsaugotas nuo šėtono gundymo, nuo klaidų. Svarbiausia jas pažinti, suprasti, išsakyti Viešpačiui ir atgailauti. Būti dėkingam Viešpačiui, suprasti koks nevertas Dievo malonė esi ir atgailauti.

Paulius Dievo Žodžiu moko, kas yra tiesa, ir kas klaidinga. Dievo Žodis yra patikimas, nes jis yra iš Dievo, ir Dievas yra tiesa. (Jn 8,32; Jn 14,17) Mes iš šių eilučių žinome, kad kuo daugiau mes skaitysime Dievo Žodį, tuo daugiau sugebėsime gyventi pagal jį. (1 Pt 1,3 – 8. 12)  "Visa Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui." (2 Tim 3,16-17)

Iš štai mūsų nagrinėjamo skaitinio iš Pirmojo laiško korintiečiams 1 sk. nuostabios 6, 7 eilutės kuriose Dievas parodė, kad Jis yra patikimas, suteikiantis jiems ir mums kiekvieną dvasinę dovaną, kad jas turėtume ir naudotume.  "Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui." (1 Kor  12,7) Ir suteikia viltį, kad Kristus sugrįš ir kad visi Jo mokiniai, sekėjai gyvens amžinai. Nors ir suprantame, kad patys esame silpni, tačiau žinome, kad Dievas yra ištikimas ir visada apsaugos, paguos, sustiprins.

Mielieji, Paulius, kartu su tikėjimo broliu Sostenu kviečia likti su Kristumi, likti Jo Bažnyčioje, likti Jėzaus Kristaus bendrystėje. Todėl budėkime, skelbkime ir liudykime Kristų ir Jo Gerąją Naujieną savo gyvenimu, savo darbais ir tvirtu tikėjimu. Amen.

Kunigai

Tomas Šernas8 655 43677       

 

Rimas Mikalauskas8 686 66383       

      

Sigita Veinzierl
8 681 66661       

  

Raimondas Stankevičius8 655 43678       

 

Romas Pukys8 650 50302       

 
    

Tomas Sakas
(akadem. atostogos)
8 678 72960       

Senjoratas

Raštinės adresas

Pylimo g. 20-13,
LT-01118, Vilnius

Gen. superintendentas   8 655 43677
Vicesuperintendentas   8 655 43678
Kanclerė   8 699 04137
Buhalterė   

Skaityti plačiau...

 

 

 

Rekvizitai

Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia - Sinodas
Identifikavimo kodas: 192100594
Adresas: Reformatų g. 3a, LT-41175 Biržai
Kontaktinis el. paštas: info[eta]ref.lt 
Telefonas: +370 450 35100
Banko kodas: 40100, Luminor Bank AB
Sąskaita: LT174010041300081376

Prisijungimas