Kun. Raimondas Stankevičius

1 Kor 1,17-25: Kristus nesiuntė manęs krikštyti, bet Evangelijos skelbti, tiktai ne žodžių išmintimi, kad Kristaus kryžius neliktų be galios. Mat žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė.

Juk parašyta: Sunaikinsiu išmintingųjų išmintį, niekais paversiu gudriųjų gudrybę. `Kur išminčius? Kur Rašto aiškintojas? Kur šio amžiaus tyrinėtojas? Argi Dievas nepavertė pasaulio išminties kvailyste? O kadangi pasaulis išmintimi Dievo nepažino iš Dievo išminties veikalų, Dievas panorėjo skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki. Žydai reikalauja stebuklų, graikai ieško išminties, o mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, pagonims – kvailystė. Bet pašauktiesiems – tiek žydams, tiek graikams – skelbiame Kristų, kuris yra Dievo galybė ir Dievo išmintis. Dievo kvailybė išmintingesnė už žmones, ir Dievo silpnybė galingesnė už žmones. Tai Dievo Žodis. Amen.

Šis skaitinys gana sudėtingas. Bent jau taip man pasirodė. Kaip ir gyvenime, taip ir tikėjimo klausimuose iškyla daug abejonių, neaiškumų, klausimų, netikėtų sprendimų. Ar jie teisingi? Ar mes eidami gyvenimo keliu nenuklystame? Ar nepadarome klaidingų ar net kvailų sprendimų? Be abejo, taip. Kaip to išvengti, kaip suprasti kas gera, kas teisu, kas vertinga?

Pasaulyje yra daug skirtingų religijų, filosofijų. Dažnas žmogus nesivargindamas aiškintis ar gilintis mėgsta pasakyti – vis tiek yra vienas Dievas ir baigta. Ir nesvarbu kokia Bažnyčia, religija, filosofija. Bet kai kam Dievas yra Jėzus, kitiems Buda, dar kitiems – Alachas, Leninas, Putinas ar Obama. Dar kažkam – kinas, sportas, darbas, pinigai ar seksas. Taigi ar galime sakyti, jog visiems yra vienas Dievas? Manau tai tik atsakymas, leidžiantis toliau nebesileisti į diskusijas, nebesigilinti ir pereiti prie kitos temos. Bet ar toks perėjimas nėra bėgimas nuo tiesos?

Taigi, apie religijas. Esame krikščionys arba bent jau taip save vadiname. Kuo krikščionybė geriau už kitas religijas? Kuo krikščionybė ypatinga? Kodėl Biblija mums sako apie Jėzų Kristų, kad Nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti? (Apd 4,12).

Šiandienos tekste, mes randame atsakymus į šiuos klausimus. Apaštalas Paulius pasaulio religijas ir filosofijas vadina „žodžių išmintimi“. Nors pasaulyje mes sutinkame daug įvairių rūšių ir krypčių religijų ir filosofijų Išmintį, tačiau Paulius moko apie dvi galimas Išminties rūšis: Pasaulio Išmintis ir Dievo Išmintis. [Žodis „pasaulis“ mums skamba visai nekaltai, tačiau bažnytinėje, biblijinėje terminologijoje pasaulis, tai nebažnytinė erdvė, tai priešinga Dievo garbinimui, tikėjimui Dievu.]

John Bunyan savo knygoje – Piligrimo kelionė aiškina mums apie šių dviejų rūšių išmintis. Šioje knygoje nurodomi du keliai – Pasaulio Išmintis ir Dievo Išmintis – apibūdinami kaip du žmonės: Ponas Evangelistas ir Ponas Pasaulio Išminčius. Apmąstydamas šiandienos Rašto skaitinį daugelyje vietų cituosiu būtent šios knygos pavyzdžius. Taigi pasiklausykite apie Pasaulio išmintį ir Dievo išmintį:

Pasakojimas prasideda apie vyrą, vardu Kristianas, kuris bėga iš Pražūties Miesto ir ateinančios Rūstybės.

Per kelionę Kristianas sutinka daug žmonių. Vienas iš jų pavadintas Pasaulio Išminčiumi. Jis gyveno labai dideliame Kūniškos Išminties mieste, esančiame netoli nuo Kristiano gimtojo miesto. Šis žmogus, pamatęs Kristianą, numanė, su kuo susitinkąs (nes Kristianas pasitraukdamas iš Pražūties Miesto, sukėlė daug triukšmo ir apie jo žygį buvo kalbama ne tik jo mieste. Tai tapo Pokalbių tema ir kituose miestuose). Tad ponas Pasaulio Išminčius iš sparčios žmogaus eisenos, dūsavimų, dejonių ir kitų veiksmų nuspėjo, ką susitiko, ir taip pradėjo kalbą.

Pasaulio Išminčius:

- Gerasis žmogau, kur taip sunkiai keliauji?

Kristianas:

- Iš teisų sunkiai keliauju, nes mane slegia pati sunkiausia Našta, kokia tik gali slėgti žmogų. Našta yra - jo Nuodėmingumo Suvokimas. O kadangi, pone, klausiate, kur einu, atsakysiu. Einu štai ten – Ankštųjų Vartų link. Man sakė, kad ten mane nukreips Keliu, kuriuo eidamas atsikratysiu savo sunkiosios Naštos.

Pasaulio Išminčius:

- Ar paklausysi manęs, jei duosiu patarimą?

Kristianas:

- Paklausysiu, jei bus geras, nes man reikia gero patarimo. (Piligrimo Kelionė. 14)

Tada Pasaulio Išminčius pataria Kristianui, kad jis neturi dėl nieko nerimauti. Kristianas galės atsikratyti savo Naštos. Pasaulio Išminčius paklausė Kristianą:

- Kada pirmą kartą pajutai turįs šią Naštą?

Kristianas:

- Skaitydamas šią knygą. [Biblija]“

Pasaulio Išminčius:

- Aš taip ir maniau. Tau atsitiko taip, kaip ir kitiems silpniems žmonėms, kurie stengėsi suvokti jiems per sudėtingus dalykus ir įpuolė į beprotybę. ... Jeigu turi kantrybės mane išklausyti, galiu tave pamokyti, kaip atrasti tai, ko ieškai, ... Taip, Priemonė yra po ranka. Be to, turiu pridurti, kad vietoj pavojų tu patirsi Saugumą, Draugystę ir Pasitenkinimą.

Kristianas:

- Pone, meldžiu, atverkite man šią paslaptį.

Pasaulio Išminčius:

- Štai aname Kaime (jis vadinasi Dorovingumo kaimu) gyvena ponas vardu Įstatymo Vykdytojas. Jis labai teisingas žmogus (garsėjantis geru vardu) ir sugeba padėti žmonėms nusimesti tokias Naštas nuo pečių. Kiek žinau, jis yra padaręs daug gero. Negana to, jis sugeba išgydyti tuos, kuriems Naštos šiek tiek pritemdė protą. Nedelsdamas keliauk pas jį ir prašyk pagalbos. Iki jo namų nuo čia nebus nei mylios. O jeigu jo paties nebus namie, tau padės jaunas ir gražus jo Sūnus, vardu Mandagusis. Kalbama, kad jis sugeba tiek pat, kiek ir vyresnysis Ponas. Taigi, ten būsi išlaisvintas nuo savo Naštos. ..."  (P.K. 14, 16)

Bet toje vietoj ieškodamas ramybės, Kristianas patenka į pavojų. Laimei, jis sutinka žmogų, kuris jam padeda suprasti, kas nutiko. Tas žmogus vadinamas Evangelistas. Jis apibūdina Dievo Išmintį.

Evangelistas kalbėjo jam toliau:

- Dabar atskleisiu, kas tave suklaidino ir pas ką šis žmogus tave nusiuntė. Žmogus, kurį sutikai, yra Pasaulio Išminčius, jis išties vertas šio vardo. Pirma, jis gėrisi tik šio pasaulio doktrina (todėl jis nuolat vaikšto į bažnyčią Dorovingumo mieste). Antra, ši doktrina jam labiausiai patinka, nes gelbsti jį nuo Kryžiaus. Šis žmogus, būdamas kūniškas, siekia iškraipyti teisingus mano kelius. Jo patyrime slypi trys dalykai, kurie turėtų tau kelti didžiulį pasibjaurėjimą:

1) Jis tave išvedė iš Kelio.

2) Jis siekė, kad tu pajustum pasibjaurėjimą Kristaus Kryžiumi.

3) Jis nukreipė tave keliu, vedančiu į Mirties valdas. (P.K. 18)

Mes girdėjome tris Pasaulio Išminčiaus apgaules. Pirma apgaulė yra tai: jis (pasaulio Išminčius) išveda žmones iš Dievo Kelio. Tai reiškia, jis kalba "žodžių išmintimi" ir moko mus, kad jis žino daugiau nei Dievas. Biblijos Pradžios knygos trečiajame skyriuje mes skaitome, kad Edeno sode gyvūnas (žaltys, gyvatė, angis – priklauso nuo Biblijos vertėjo) suklaidino Ievą ir tarė: Jus nemirsite. Ne. Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik užvalgysite, ir būsite kaip Dievas, žinantis, kas gera ir kas pikta (Pr 3,4). Mes žinome, kad tai buvo klaidinga.  Tai buvo melas, kuriame buvo šiek tiek tiesos. Tiesa buvo ta, kad jie (Adomas ir Ieva) žinotų, "kas gera ir kas pikta." Iki šios nuodėmės, jie tik žinojo, kas gera. Bet dabar jie taip pat sužinojo – "kas pikta." Tačiau kartu su šia tiesa buvo melas, kad jie nemirs. Jie iš tikrųjų mirė (Pr 5,5).

Kai Šėtonas pameluoja mums, tas melas dažnai apima ir šiek tiek tiesos. Pavyzdžiui, evoliucijos teorijoje yra šiek tiek tiesos. Bet taip pat yra ir daug apgaulės. Ši teorija yra pastatyta ant kūrinijos tiesos: mes galime pamatyti pasaulį aplink mus. Bet mes dar daugiau negalime matyti: Dievo, kuris yra mūsų Kūrėjas.  Evoliucijos teorija sako, kad Dievas negalėjo sukurti žemės iš nieko. Ji taip pat moko, kad viskas įvyko ne pagal Dievo kontrolę. Ir todėl teorija tampa apgaule. Pirmas sakinys Biblijoje mums pasakoja: Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.  Ir Evangelijoje pagal Joną mes skaitome, kad: Visa per Dievą atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik atsiradę. (Jn 1,3) Ir Apreiškime Jonui 4,11 mums aiškinama, kad mūsų Viešpats ir Dievas yra vertas priimti šlovę, pagarbą, ir galybę, nes Jis visa sutvėrė ir savo Jo  valia visa yra ir buvo sutverta. Viskas ateina iš Dievo ir priklauso nuo Dievo. Taigi evoliucijos teorijos apgaulė yra tai, kad ji neigia, jog Dievas yra mūsų Kūrėjas.

Mes žinome, kad šiais laikais sunkiau pasirinkti Bibliją nei evoliucijos teoriją. Mokslininkai mums sako, kad tai kvaila, jeigu mes tikime Biblija, o ne mokslu. Jie sako: Biblijoje nėra paaiškinta apie žemės amžių. Ir mes negalime sugalvoti teorijos apie tai, ko mes negalime matyti. Kur yra Dievas? Taigi mes suvokiame tik tai, ką mes matome. Visa kita yra kvailystė.  Bet Biblija sako mums, kad Kvailys sau sako širdyje: Dievo nėra (Ps 14,1). Taigi, kuris čia kvailys? Na, šiais laikais būtų labai drąsu mokslininką ar filosofą pavadinti kvailiu. Tačiau yra atskirtis: Pasaulis ir Bažnyčia. Paulius rašė apie šį atskirimą šiandienos tekste. Argi Dievas nepavertė pasaulio išminties kvailyste? O kadangi pasaulis išmintimi Dievo nepažino iš Dievo išminties veikalų, Dievas panorėjo skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki (1 Kor 1,20-21).

Taigi, ar Dievo išmintis yra kvailystė, ar pasaulio išmintis yra kvailystė? Pasaulio išmintis moko, kad mes išeitume iš Dievo Kelio. Tačiau mes turime tarnauti Dievui ir eiti Jo Keliu. Jozuė, Senojo Testamento Izraelio karo vadas, ragino Dievo tautą: Rinkitės šiandien, kam tarnausite ... bet aš ir mano šeima tarnausime Viešpačiui (Joz 24,15).

Antra apgaulė, jog Pasaulio Išmintis skatina, kad mes pajustume pasibjaurėjimą Kristaus Kryžiumi. Kristaus kryžius yra krikščionių tikėjimo pagrindas. Kryžius pasakoja mums apie dvi tiesas: kad Dievas yra šventas ir kad mes Jam nusikaltome. Kadangi Dievas yra šventas, Jis turi nubausti mus už mūsų nuodėmes. Kadangi Dievas yra amžinas, Jo bausmė yra taip pat amžina. Ir Jo bausmė pašalina mus iš gyvenimo. Patarlių Knyga 10,16 pasakoja mums, kad Teisiojo uždarbis veda į gyvenimą, o nedorėlio pelnas - į nuodėme ir Romiečiams 6,23 perspėja mus, kad Atpildas už nuodėme [yra] mirtis. Tik Kristaus mirtis ant kryžiaus gali pašalinti mūsų nuodėmes. Jėzus pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant kryžiaus, kad numirę nuodėmėms, gyventume teisumui (1 Pt 2,24). Tai yra priežastis to, kad kryžius yra krikščionių tikėjimo pamatas. Krikščionys giriasi, džiaugiasi, didžiuojasi kryžiumi. Apaštalas Paulius rašė: Bet aš nieku nesigirsiu, nebent mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi, dėl kurio pasaulis  yra nukryžiuotas ir aš - pasauliui (Gal 6,14). Ir mūsų nagrinėjamame tekste, Paulius moko mus: Mat žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė (1 Kor 1,18).

Jokia kita religija ar filosofija nemoko apie Dievo ir žmogaus mirtį ant kryžiaus. Jie visi moko apie aukas ir atnašas, apie tai, ką žmogus gali padaryti pats. Jie supranta, kad be kraujo praliejimo nėra atleidimo (Hbr 9,22), tačiau jie nesupranta, jog neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes (Hbr 10,4). Dėlei tos valios esame Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą pašventinti visiems laikams (Hbr 10,10). Tik Jėzus turėjo kentėti ir prisikelti iš numirusių (Apd 17,3). Bet Pasaulio išmintis moko, kad Kristus nukryžiuotasis ... yra papiktinimas [ir] ...kvailystė (1 Kor 1,23). Bet Paulius atsakė, pašauktiesiems ... skelbiame Kristų, kuris yra Dievo galybė ir Dievo Išmintis. Dievo kvailybė išmintingesnė už žmones, ir Dievo silpnybė galingesnė už žmones (1 Kor 1,24-25). Tik per nukryžiuotąjį Kristų mes galime turėti amžinąjį gyvenimą.

Jau cituotoje knygoje Piligrimo Kelionė pasakojama apie Išgelbėjimą per Kryžių. Johnas Bunyano rašo:

Vėliau sapne mačiau, kad kelias, kuriuo Kristianas ėjo, iš abiejų pusių buvo aptvertas siena, kuri vadinosi Išgelbėjimu. Nešdamas Naštą Kristianas bėgo šiuo keliu aukštyn. Bėgti buvo nelengva, nes pečius slėgė Našta. Jis bėgo iki iškilios vietos. Šios vietos viršuje stovėjo Kryžius, o truputį žemiau, kalvos papėdėje, buvo Kapas. Sapnavau, kad Kristianui priėjus Kristaus Kryžių, Našta [jo Nuodėmingumo Suvokimas] atsipalaidavo nuo pečių ir ėmė slysti žemyn. Nukritusi žemėn ji ėmė riedėti, kol atriedėjo prie uoloje iškaltos Kapo angos. Ten ji įkrito ir daugiau jos nebemačiau.

Tai patyręs Kristianas tapo linksmas bei miklus ir nuoširdžiai džiaugdamasis tarė: Savo Kančia Jis man suteikė Poilsį, savo Mirtimi - Gyvenimą. Kurį laiką stovėjo nustebęs ir žvalgėsi. Jam buvo labai keista, kad, pamatęs Kryžių, jis atsikratė savo Naštos. Jis ilgai žiūrėjo į jį, kol iš akių per skruostus ėmė plūsti ašarų upeliai. Mačiau, kad jam stovint ir beraudant priartėjo trys Švytinčios Būtybės ir taip jį pasveikino: Ramybė tau. Primoji iš jų tarė: Tavo nuodėmės atleistos. Antroji nuplėšė jo skarmalus ir suteikė jam Naują Apdarą. O trečioji pažymėjo jo galvą Antspaudu ir davė Užantspauduotą Ritinį, liepdama jį bėgant skaityti ir įteikti ties Dangaus Vartais. Paskui šios trys nuėjo savo kelias. Kristianas triskart pašoko iš džiaugsmo ir uždainavo:

Pasaulio išmintis moko mus, kad mes turime užsidirbti savo išgelbėjimą. Bet tai yra apgaulė. Turime rasti mūsų išgelbėjimą tik per Kristaus kryžių.

Ir trečia apgaulė, kad pasaulio išmintis mus moko: kad turime sudėti visas viltis į gyvenimą, o ne Mirtį. Knygoje Piligrimo Kelionė Evangelistas sakė apie Pasaulio Išmintį, kad Ji nukreipė tave keliu, vedančiu į Mirties valdas. Patarlių Knygoje 16,25 mes skaitome: Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas, bet galų gale jis nuveda į mirtį. Mes turime pasirinkti tarp pasaulio išminties ir Dievo išganymo.

Knygoje Piligrimo Kelionė, Evangelistas paaiškina Kristianui: Todėl įstatymo Vykdytojas nepajėgus išlaisvinti tavęs nuo Naštos. Nė vienam žmogui jis nepalengvino Naštos - to niekada nebuvo ir nebus. Tavęs negali išteisinti Įstatymo Darbai, nes nė vienas žemėje gyvenęs žmogus Įstatymo Darbais šios naštos atsikratyti negali. Todėl ponas Pasaulio Išminčius yra tavo priešas, ponas Įstatymo Vykdytojas - apgavikas, o jo sūnus Mandagusis, nepaisant patrauklios išvaizdos, - veidmainis ir tau padėti negali. Patikėk manimi, visas to pakvaišėlio sukeltas triukšmas yra ne kas kita, kaip tik kėslai nuvilioti tave nuo Išgelbėjimo, išvedant iš Kelio, kurį tau nurodžiau (P.K. 20).

Taigi, kurią Išmintį jūs pasirinksite? Viena vertus, jei pasirinksite Pasaulio Išmintį, tada „Dievo galybė ir Dievo Išmintis“ bus kvailystė jums. Kita vertus, jei pasirinksite Dievo Išmintį, tada Pasaulio Išmintis bus kvailystė. Jūs negalite sumaišyti Pasaulio Išmintį su Dievo Išmintimi. Jūs turite pasirinkti Evangelijos Tiesą arba pasaulio filosofijas. Taigi, vėl aš jus raginu Jozuės žodžiais: Rinkitės šiandien, kam tarnausite ... bet aš ir mano šeima tarnausime Viešpačiui (Joz 24,15).

Pranašas Mozė ragina Dievo tautą: Šiandien ... padėjau prieš tave gyvenimą ir mirtį, palaiminimus ir prakeikimus. Rinkis gyvenimą, kad tu ir tavo palikuonys būtumėte gyvi, mylėdami Viešpatį, savo Dievą, jo balso klausydami ir jam atsiduodami. Tai reiškia tau gyvenimą ... kurį Viešpats prisiekė duoti tavo protėviams - Abraomui, Izaoku ir Jokūbui (Įst 30,19-20). Ir Naujajame Testamente apaštalas Jonas rašė mums: Nemylėkite pasaulio, nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės. ... Tepasilieka jumyse tai, ką girdėjote nuo pradžios. Jeigu tai, ką girdėjote nuo pradžios pasiliks jumyse, tai jūs pasiliksite Sūnuje ir Tėve. Štai pažadas, kurį jis pats mums yra davęs - amžinasis gyvenimas (1 Jn 2,15, 24-25).

Šiame pasaulyje yra daug filosofijų ir religijų, kurios norėtų jus suklaidinti (1 Jn 2,26), bet Dievas ištikimas. Mes turime pasitikėti Viešpačiu. Kaip ir pranašas Izaijas ragina mus: Nesvyruojantiems duodi ramybę, ir teiki gerovę, nes jie tavimi pasitiki. Pasitikėkite Viešpačiu amžiais, nes Viešpats - amžiais tverianti Uola (Iz 26,3-4). AMEN.