Katech. Holger Lahayne

Malonė nuostabi tuo, kad Dievas rado būdą, kaip nubausti nuodėmę, įvykdyti teisingumą ir kartu iš meilės atleisti žmonėms bei būti gailestingas. Jo mylimasis Sūnus ant kryžiaus sumokėjo už mūsų kaltę ir patenkino Tėvo teisingumą. Tokiu būdu Jėzaus aukoje „ramybė ir teisumas“ tobulai pasibučiavo (Ps 85, 11).

Kun. Raimondas Stankevičius

1 Kor 3,10-15: ¹⁰Dievo man suteikta malone aš, kaip išmanus statybos vadovas, padėjau pamatą, o kitas stato toliau. Kiekvienas tegul būna apdairus ant jo statydamas. ¹¹Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, tai yra Jėzus Kristus. ¹²Ar kas ant šio pamato stato iš aukso, sidabro, brangiųjų akmenų, medžio, šieno, šiaudų, – ¹³kiekvieno darbas išaiškės. Teismo diena jį iškels aikštėn, nes ji pasirodys ugnimi, ir ugnis ištirs, koks kieno darbas. ¹⁴Kieno statybos darbas ant to pamato išliks, tas gaus užmokestį. ¹⁵O kieno darbas sudegs, tas praras užmokestį; jis pats išsigelbės, bet tartum per ugnį.

Katech. Holger Lahayne

Žmogus buvo sukurtas geras. Tačiau jau pirmasis, Adomas, nepakluso Dievo įsakymui, pasipriešino ir atmetė Jo gerumą bei teisumą. Po nuopuolio (Pr 3) visi ėmė darytis maištininkais, tolintis nuo Dievo ir pasikliauti netinkamais dalykais, būtent kūriniais (Rom 1, 21–23). Dėl Adomo paklydimo ir mes iš prigimties esame linkę „Dievo ir savo artimo nekęsti“ (Heidelbergo katekizmas, 5). Vestminsterio tikėjimo išpažinime ši realybė perteikta taip: „Dėl šio prigimtinio sugedimo mes visiškai nelinkę ir nepajėgūs daryti gera, priešinamės gėriui ir esame visiškai linkę pasiduoti visokiam blogiui; dėl šito sugedimo gimsta ir padaromos visos nuodėmės“ (VI, 4).

91-ji psalmė: Kas tik gyvena Aukščiausiojo pastogėje, pasilieka Visagalio pavėsy. Jis sakys VIEŠPAČIUI: „Mano Dieve, mano prieglauda ir tvirtove, pasitikiu tavimi!“ Juk tai jis išgelbės tave nuo medžiotojo kilpos 0ir nuo mirtį nešančio maro. Savo sparnų plunksnomis jis uždengs tave, – po jo sparnais rasi prieglaudą. Jo ištikimybė – dengiantis skydas. Nereikės tau bijoti nakties siaubo nei strėlės, iššautos dieną,  nei maro, sėlinančio tamsoje, nei rykštės, niokojančios vidudienį.

Kun. Raimondas Stankevičius

1 Kor 3,5-9: ⁵Kas gi yra Apolas? Kas gi Paulius? Tarnai, kurių dėka jūs įtikėjote ir kurie tarnavo, kiek Viešpaties kiekvienam buvo skirta. ⁶` Aš sodinau,  Apolas laistė, o Dievas augino. ⁷Nieko nereiškia sodintojas nei laistytojas, bet tik augintojas – Dievas. ⁸Kas sodina ir kas laisto, sudaro viena, tačiau kiekvienas gaus savąjį užmokestį pagal savo triūsą. ⁹Mes juk esame Dievo bendradarbiai, o jūs – Dievo dirva, Dievo statyba.