Sigita Audickienė

Rugpjūčio 10 dieną grupė parapijiečių vykome švęsti 10-ąją Partizanų pagerbimo kapinių šventę Papilyje. Džiugu, kad paminėti savo kraštiečių, kovotojų už laisvę, atminimą susirinko nemažai žmonių. Maloniai sutikome žinią, kad, surinkus informaciją, į laikiną Atminimo lentą užrašytos beveik visų žuvusiųjų pavardės. Prie paminklų žuvusiems padėjome gėlių, perskaitėme žuvusiųjų pavardes ir ne vienas suradome savo kaimo drąsuolius, kurie padėjo galvas už laisvę.

Pamaldas laikė Biržų parapijos klebonas kun. Rimas Mikalauskas, vargonavo Aušra Pačegonytė. Dievo Žodžio klausymu, giesmėmis, psalmėmis šlovinome Viešpatį, pagerbėme žuvusiųjų atminimą. Kunigas pamoksle nuoširdžiais žodžiais kalbėjo apie žmogaus gyvenimo trapumą, jo siekius vardan geresnio gyvenimo. Jis pabrėžė, kad 45 žuvusieji čia, Papilyje, visos Lietuvos kovotojų už laisvę mastu, lyg ir ne tiek jau daug. Tačiau kiekvienas jų turėjo tėvus, brolius, seseris, ir, jei jie būtų gyvenę, dabar jau būtų praėjusios dvi kartos ir šių apylinkių žmonių būtų buvę mažiausiai 200 daugiau... Kiekvienas jų turėjo teisę gyventi. Turėjo teisę gyventi ir tie, kurie darė pikta. Gal jie buvo priversti tai daryti arba aklai tikėjo primesta mums svetima ateities vizija. Reikia mokėti atleisti padariusiems pikta, jei jie supranta, atgailauja, padarę nedorybę. Reikėtų suteikti teisę jiems gyventi toliau, o nesupratusiems ar nepanorusiems suprasti, ką negero padarė – tiems atgailos nėra ir belieka leistis į bedugnę. Kiekviena gyvybė turi teisę gyventi, kaip ir kunigo klebonijos kieme, smėlyje, išdygęs lietuviškas kaktusas (dagilis). Jis buvo paliktas augti ir susilaukė visų dėmesio. Aišku, jį reikėjo prižiūrėti: laistyti, apkarpyti, o jis, atsidėkodamas, pražydo gražiais violetiniais žiedeliais ir džiugino praeivių akis. Jame apsigyveno  kamanės, rado prieglobstį skruzdėlytės ir kiti vabalėliai.

Pamaldas baigėme nuoširdžia, tylia malda, dėkodami tiems žmonėms, kurie žuvo už mūsų visų laisvę ir šviesų gyvenimą.

Pabendravę su atvykusiais į kapinių šventę, išvykome į Kubilius. Čia jau buvo susirinkę daug žmonių. Vieni šnekučiavosi, kiti tyliai stovėjo prie artimųjų kapų, treti dar tvarkė artimųjų kapus. Išsirinkus pamaldų vietą, prie kunigo išsirikiavo norinčių paminėti mirusiuosius eilutė. Oras, kaip niekad Kubiliuose, buvo vasariškai šiltas, švietė saulutė, o tyliai ošiantys medžiai dėl silpno vėjelio pabrėžė ypatingą rimtį.

Kunigas pasidžiaugė, kad Kubiliuose susirenka bene gausiausiai žmonių, turbūt, ne vien papiliečių ar aplinkinių kaimų gyventojų, bet ir išvykusius kitur gyventi kraštiečius surenka į vieną būrį graži kapinių švenčių tradicija.  Dėkingi esame čia, amžino poilsio vietoje, atgulusiems artimiesiems už jų įskiepytas tikėjimo tiesas, už tai, kad jie buvo mūsų gyvenime. Maldoje kiekvienas prisiminėme savo artimuosius, dėkodami Viešpačiui ir už tuos žmones, kurie atvyksta paminėti išėjusių į Amžinybę giminaičių ar kaimynų, bendradarbių ar draugų. Atminimo giesmėms pritarė vargonininkė Aušra Pačegonytė.

Po pamaldų grupelė parapijiečių dar apsilankėme Semeniškių kapinėse, kuriose iš Biržų krašto kilęs žymusis lietuvis Jonas Mekas amžinojo poilsio tyliai ir ramiai atgulė gimtinėje, prie savo tėvų. Šios kapinės priglaudė menininką – neeilinį pasaulio žmogų, gyvenimo kelionėje visada garsinusį Lietuvą ir kaip brangiausią relikviją saugojusį tėviškės prisiminimus. Padėjome gėlių, susikaupėme maldai. Pakeliui sustojome prie Jono Meko gimtinės vietą žyminčio paminklo-akmens su užrašu Semeniškių idilės.

Dėkingi esame parapijietės Valerijos Baltušienės šeimai, kurie visus šiuos 10 metų atvyksta paminėti kritusių partizanų, kartu įtraukdami ir parapijiečius, kurių dauguma yra kilę iš Biržų krašto.

Išaušo sekmadienio rytas. Negausiai susirinko parapijiečių į sekmadienio pamaldas, kurias laikė LER superintendentas kun. Tomas Šernas. Vargonavo Regina Gabrėnienė, kuri pavadavo atostogauti išvykusią mūsų Bronytę. Klausėmės kupino meilės gyvenimui ir gerų darbų darymui bei Kristaus malonės suteikimo mums visiems gyviesiems kunigo pamokslo. Dėkingi kunigui už nuostabų Šventojo Rašto išaiškinimą, remiantis šių dienų gyvenimo pavyzdžiais. Po pamaldų rinkomės į agapę. Aptarėme savaitgalio išvyką, tarėmės dėl išvykos į paskutinę šiais metais kapinių šventę Dubingiuose.

Sustabdytos akimirkos P. Griciūnienės nuotraukose.