Palmyra Griciūnienė

Jau vienuolika metų, kai mes, Panevėžio reformatai, vykstame į Papilį, į Kapų šventę, prie didingo monumento, pastatyto kovotojams už Lietuvos laisvę. Šie metai – ne išimtis, tik vykstančių parapijiečių skaičių gerokai apribojo koronaviruso grėsmė. Taigi, rugpjūčio 22-ąją grupelė parapijiečių išvykome į Biržų kraštą. Atvykus į Papilį, visus nudžiugino įrengta paminklinė plokštė, skirta 1944–1954 m. žuvusiems Biržų krašto Dariaus ir Girėno rinktinės bei Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės partizanams atminti.

Prie paminklo padėjome gėlių, perskaitėme žuvusiųjų pavardes ir ne vienas suradome savo kaimo kovotojus už mūsų visų laisvę. Džiugu paminėti, kad į kapinių šventę atvyko nemažas būrelis mūsų parapijietės Valerijos Skiauterytės-Baltušienės giminaičių. Pamaldas žuvusiems partizanams atminti laikė Lietuvos ev.reformatų bažnyčios lektorius Vaidotas Ickys, giesmes užvesdavo Papilio parapijos vargonininkė Vigilija Macienė. Klausėmės Pamokslo pagal  Luko 1:32 eilutes: Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą. Giesmėmis, Dievo Žodžio klausymu šlovinome Viešpatį, mintyse dėkodami žuvusiems jauniems vyrams, paaukojusiems gyvybę vardan mūsų laisvės. Kiekvienas jų turėjo teisę gyventi, bet laisvės troškimas buvo svarbiau už gyvybę. Šventė praėjo labai pakiliai, šiltai ir dvasingai. Gražiai ir nuoširdžiai skambėjo giesmės: Tvirčiausia apsaugos pilis“, Kur siela atras sau ramybės namus, Ne žemėj nuolatinė buveinė mūs tvirta. Pamaldas baigėme nuoširdžia, tylia malda. Lektorius Vaidotas Ickys pakvietė Valeriją Skiauterytę - Baltušienę pasidalinti prisiminimais apie savo žuvusį brolį partizaną Povilą Skiauterę, kuriam šiais metais būtų sukakę šimtas metų. Gerb. Valerija perskaitė savo kūrybos eilėraštį, skirtą Broliui ir jo kovos draugams:

O, broleli, brolužėli,
Mūsų apraudoti.
Sunku buvo jums už laisvę
Lietuvos kovoti.

Šimteriopai galingesnis
Buvo jūsų priešas.
Jis naikino mūsų tautą,
Negailėjo nieko.

Žuvot jūs nenugalėti,
Priešui nesilankstėt.
Laisve būsima tikėjot,
Tik jos nesulaukėt.

Nesvarbu, kad jus negyvus
Kojom spardė, spjaudė.
Mes jus menam kaip didvyrius;
Jūs – mūsų brangiausi.

Nei kapelio neturėjom,
Kur gėlytę pasodint....
Ją palaistyt ašarėlėm,
Geru vardu pavadint...

2020 rugpjūtis

Po to sustojome tradicinei bendrai nuotraukai. Pabendravę su atvykusiais, Valerijos pakviesti, vykome į jos gimtinę – Raščiūnus. Oras kaip niekad buvo vasariškai šiltas, švietė saulutė, o tyliai ošiantys medžiai dėl silpno vėjelio sudarė nepaprastą rimtį. Nedidelės Raščiūnų kaimo kapinaitės tarsi byloja, kad, nors jau ir nebėra Raščiūnų kaimo ir jo gyventojų, jos visada buvo ir yra ramybės vieta: tai jaukūs mūsų artimųjų amžinybės namai, kur visada viešpatauja ramybė, ošia medžiai, krinta gaivios rasos. Nors taip norėtųs sustabdyti laiką, pabūt su tais, kurių sugražint nebegali. Šiose kapinaitėse ilsisi Skiauterių, Baltušių, Aukštikalnių, Suveizdžių, Šlekių, Trečiokų ir kitų iš šio kaimo kilusių artimieji. Mirusiųjų artimieji tylioje Maldoje pagerbė išėjusių į Amžinybę atminimą, parapijietės sustojo bendrai nuotraukai prie Valerijos Baltušienės vyro kapo.

Šiltai pabendravome Agapėje prie kapinių. Pasidžiaugę nuoširdžia bendryste, išvykome į Kubilius.

Susiradome, kad mažiau kaitintų karšti saulės spinduliai, jaukią vietą po medžiais.  Kapinių šventės pamaldas laikė Lietuvos ev. reformatų Bažnyčios lektorius Vaidotas Ickys, jam talkino praktiką Biržų parapijoje atliekantis teologijos studentas iš Prancūzijos Arthur Laisis ir Biržų parapijos vargonininkė Jūratė Dudarienė. Išklausėme lektoriaus Pamokslą pagal Luko 5:32 Aš atėjau šaukti atgailą ne teisiųjų, o nusidėjėlių, giedojome giesmes, maldoje prisiminėme savo artimuosius, kuriems dėkingi esame už jų įskiepytas tikėjimo tiesas, už tai, kad jie buvo mūsų gyvenime.

Dėkingi esame parapijietės Valerijos Baltušienės šeimai, kurie visus tuos 11 metų vyksta paminėti kraštiečių partizanų žygdarbio, kartu įtraukdami ir parapijiečius, taip pat tą pačią dieną apsilankome ir Kubilių kapinių šventėje, nes dauguma panevėžiečių esame kilę iš Biržų krašto.

Išaušo sekmadienio rytas. Parapijiečių Baltušių šeima važiavo dar kartą į Papilį, kur  dalyvavo Juodojo kaspino bei Baltijos kelio dienos paminėjime prie atnaujinto memorialo Papilio krašto partizanams ir tremtiniams. Čia buvo iškilmingai atidengta LGGRTC įrengta paminklinė plokštė, apjungusi ir praturtinusi Papilio memorialą – partizanų perlaidojimo vietą.

Tuo tarpu parapijiečiai rinkosi į sekmadienio pamaldas, kurias laikė Lietuvos evangelikų reformatų vicesuperintendentas kunigas Tomas Šernas, jam talkino praktiką Biržų parapijoje atliekantis teologijos studentas iš Prancūzijos Arthur Laisis, vargonavo parapijos vargonininkė Bronislava Simonaitienė. Klausėmės studento Arthur apmąstymo – kupino meilės gyvenimui ir gerų darbų darymui bei Kristaus malonės suteikimo mums visiems gyviesiems – apie vynuogyną, vynmedį ir vynuogininką. Dėkingi kunigui Tomui Šernui už nuostabų Šventojo Rašto išaiškinimą, remiantis šių dienų gyvenimo pavyzdžiais. Pamaldose vyravo pakili nuotaika. Šlovinome Viešpatį giesmėmis, malda ir Dievo Žodžiu. Nemažai parapijiečių dalyvavo Viešpaties Vakarienėje. Paskelbdamas įvairius parapijai svarbius skelbimus, kunigas pakvietė visus dalyvauti tradicinėje visos Lietuvos reformatų Kapinių šventėje Dubingiuose, kuri įvyks rugsėjo 5 dieną 11 val., šeštadienį. Šventė yra skirta prisiminti kunigaikščius Radvilas ir kitus reformatus, Maldoje dėkojant jiems už nuveiktus darbus Dievo garbei.

Po paskutinės pamaldų giesmės ir tylios maldos rinkomės į agapę, kur vaišinomės ir dalinomės įspūdžiais iš kelionės po Biržų kraštą, turėjome progą pabendrauti su svečiu prancūzu Arthur Laisis. Jis papasakojo apie savo studijas, lietuvių kalbos mokymąsi, apie Prancūzijos protestantų bažnyčių tradicijas. Kalbėjomės apie Pabaltijo kraštų Kapinių šventes. Arthturas labai šiltai atsiliepė apie Biržų kraštą ir jo žmones. Norisi palinkėti šiam jaunam teologui Dievo vedimo ir, gal būt, po studijų savo ateitį susieti su Lietuva.

Aptarėme, jei nebus kokių pasikeitimų dėl daugėjančių susirgimų Covid-19, galimybes dalyvauti tradicinėje visos Lietuvos reformatų šventėje Dubingiuose. Padėkojome Dievui, kad galėjome dalyvauti visose  planuotose parapijos savaitgalio pamaldose.   

 Sustabdytos akimirkos I. Skiauterytės ir P.Griciūnienės nuotraukose: