Vidurvasario tradicinis savaitgalis

Spausdinti

Išaušo apniukęs liepos 23-iosios šeštadienio rytas, žadėjęs protarpiais lietų, todėl į kelionę teko pasiimti apsaugą nuo lietaus. Grupė gerai nusiteikusių parapijiečių vykome įprastinėn kelionėn į Papilį – partizanų kapinaites ir į Kubilių Kapų šventę. Nuvažiavome sėkmingai, laiku, kaip ir kasmet padėjome gėlių prie paminklų. Atvyko kunigas Rimas Mikalauskas ir Papilio parapijos vargonininkė Vigilija Macienė.

Malda ir giesmėmis pagerbėme čia besiilsinčius partizanus, kovojusius ir žuvusius už mūsų laisvę. Užtrukome ko ne valandą, o iki Kapų šventės Kubiliuose dar turėjome daug laisvo laiko, tad entuziastingai priėmėme parapijiečių Baltušių pasiūlymą nuvykti į jų artimųjų amžino poilsio vietą – Raščiūnų ev. reformatų kapines. Gerai nusiteikę važiavome vingiuotais kaimo keliukais, kur pakelėse akis traukė nedideliuose laukų ploteliuose baltai žydintys grikiai. Dar labiau pradžiugino ir nustebino gana tvarkingos, gražiai išplanuotos, aptvertos ir prižiūrimos Raščiūnų kapinaitės. Dauguma mūsų jose buvome pirmą kartą. Kapinėms jau per 100 metų – tai keleto kaimų šeimų (po 5-8 kapavietes) amžino poilsio vieta.

Diena išsigiedrijo – be lietaus, o ir nekaršta, todėl agapę suruošėme kapinių medžių paunksmėje. Pasivaišinome, pasikalbėjome, pasiklausėme Valerijos Baltušienės pasakojimo apie jų šeimos išgyvenimus tremtyje. Jos brolis – Bronius Skiauterė (1924-2013), buvęs Vilniaus parapijietis, gyvenęs ir dirbęs Eišiškėse, rūpinosi partizanų atminimo įamžinimu Papilyje, vietoje, kur buvo užkastas 1948 m. žuvęs brolis, partizanas Povilas, ir jo kovos draugai, iniciavo paminklo pastatymą.

Atkutę po nuoširdaus bendravimo, išvykome į Kubilius. Ten pradžiugino ne tik – kaip visada – tvarkingos kapinės, bet ir naujai sumeistrauti suolai bei stalas, skirti Kapų šventės dalyviams. Nemažai žmonių būriavosi prie artimųjų kapaviečių. Atvykus gerb. kunigui Rimui Mikalauskui, norintieji maldoje paminėti savo mirusius artimuosius rikiavosi į eilutę.

Kapų šventė praėjo pakiliai, nors saulės atokaitoje buvo net tvanku. Įkvepiantis ir prasmingas kunigo pamokslas vertė susimąstyti apie Dievo vedimą mūsų gyvenimuose.

Pasidžiaugę ir pasimatę su giminaičiais, pažįstamais, išskubėjome į namus.

Sekmadienį iš ryto vykome į Šilaičius. Čia vyko mūsų parapijos Kapų šventė. Diena vėl buvo labai graži, be lietaus. Susirinko nemažas būrys parapijiečių ir jų svečių. Šią Kapinių šventę laikė atvykęs iš Vilniaus parapijos administratorius kun. Raimondas Stankevičius. Kunigas pasidžiaugė, kad šventės dalyvių gausa primena Kapų šventes Biržų krašte. Klausėmės jo jaudinančio pamokslo, giesmėmis ir maldomis prisiminėme ir pagerbėme savo mirusius artimuosius. Dar po to nuvykome ir į Pašilių kapines, prie neseniai mus palikusio parapijiečio Arvydo Karoso kapo. Kunigas priminė, koks trapus žmogaus gyvenimas, prisiminė nuoširdų bendravimą su Arvydu. Visi pasimeldėme, sugiedojome giesmę ir važiavome į bažnyčią, į sekmadienines pamaldas.

Klausėmės Dievo Žodžio, kunigo pamokslo, giesmėmis šovinome Viešpatį.

Pamaldos buvo su Viešpaties Vakariene.

Po pamaldų parapijos seniūnų valdybos pirmininkas krt. P. R. Puodžiūnas parapijiečių vardu pasveikino kunigą Raimondą Stankevičių su naujomis vicesuperintendento pareigomis, o mes ta proga sugiedojome giesmę Sveikiname Jus širdingai.

Visas turiningo vidurvasario tradicinio savaitgalio akimirkas aptarėme agapėje po pamaldų. Džiugu, kad visi liko patenkinti ir dvasiškai praturtėję. Su pakilia nuotaika visi skirstėmės į namus.

Iki susitikimo rugpjūčio antrąjį sekmadienį bažnytėlėje…

Sigita Audickienė