Ankstyvą gegužės 13-osios rytą Panevėžio evangelikų reformatų parapijos entuziastų grupelė susirinko kelionei į Naująją Akmenę. Šiai išvykai mikroautobusą  parūpino parapijietis Sigitas Baltušis, o vairuotoju tapo Donatas Skiauteris. Neilgai trukus susirinko visi keliautojai: Petras, dvi Palmyros, Ramutė, Aldona, Sigita, Valerija ir šių eilučių autorius Emilis Valkiūnas.

Šeduvoje susitikome su kunigu Raimondu Stankevičiumi ir jo  žmona Džiuljeta, kurie tapo šios kelionės vedliais, o mes važiavome jiems iš paskos. Pro akis bėgo  miestai ir miesteliai, žali laukai ir upeliai, ir štai įvažiavome į  N. Akmenę, o po keleto minučių sustojome jau prie N. Akmenės Evangelikų bažnyčios. Čia radome besibūriuojančius akmeniškius su pastoriumi Mindaugu Palioniu. Draugiški pasisveikinimai, broliški apsikabinimai ir po trumpų  klausimų – kaip sekėsi kelionė – pastorius  M. Palionis mus jau vedė į šios bažnyčios pamaldų salę.

Bažnyčia prieš  keletą  metų įsikūrė tarybiniais laikais statyto kino teatro pastate. Dabar čia – Dievo  garbinimo namai. Pamaldų salės vidus nustebino savo kukliu, bet gražiu interjeru su mediniais naujais minkštasuoliais, Dievo stalu, sakyklėle ir stilizuotu kryžiumi.

Pamaldos prasidėjo moterų trio Kristaus šlovinimo giesme, pritariant vargonams. Po sugiedotų trijų melodingų giesmių ir pastorius M.Palionio įžanginės dalies, tikėjimo išpažinimo jis pakvietė pamokslauti svečią kun.Raimondą.

Kun.Raimondas Stankevičius, kuris pratęsė pamokslą pagal apaštalo Pauliaus Laiško korintiečiams skaitinį pavadinimu Meilės himnas. Pamoksle buvo kalbama  apie meilės vaidmenį krikščionio tikėjime, apie jos galią kiekvieno asmeniniame gyvenime per meilę Dievui Tėvui, Jėzui Kristui ir Šventajai Dvasiai.

Pamaldos pasibaigė pastoriaus Mindaugas bendru viso surinkimo palaiminimu. Moterų trio sugiedojo dar vieną šlovinimo - garbinimo giesmę Kristui, o joms pritarė visa bendruomenė.

Po pamaldų buvome pakviesti į šios bažnyčios surengtus šventinius pietus su kava, arbata, tortais ir skaniais sumuštiniais, o mes – panevėžiečiai pavaišinome šeimininkus šakočiu. Broliškai bendravome emocionalioje  draugiškoje dvasioje. Pastorius M.Palionis papasakojo, kaip susikūrė ši evangelikų bažnyčia: sename kino  filmų demonstravimo pastate, be šildymo, be interjero, tiesiog tarp keturių betono sienų. Buvo ieškoma lėšų, pritraukiama rėmėjų, buriama bendruomenė, kol susikūrė dabartinė  N.Akmenės  Evangelikų bažnyčia, su išvaizdžia pamaldų  sale, pagalbinėmis, buitinėmis patalpomis. Prie šios bažnyčios nuolatos vyksta labdaringa veikla: maitinami benamiai ir kiti skurstantys, neturintys darbo ar pragyvenimo šaltinių N.Akmenės žmonės. Materialinę paramą šiems labdaringiems pietums, kai susirenka  net 40 žmonių, gauna iš Europinių paramos fondų. Pamaitinimui, valgio gaminimui yra suburta daugybė bažnyčios savanorių.

Po  pietų, pastoriaus M.Palionio  vedami, išvažiavome į apžvalginę  kelionę po Naujosios ir Senosios Akmenės apylinkes. Aplankėme labai seną Alkiškių ev. liuteronų  evangelikų  bažnyčią, kurią slėpė didingas senų medžių parkas, o tarp šių medžių visur matėsi seni ir nelabai seni kapai. Visa teritorija aptverta akmenine tvora.

Toliau keliavome dvarą, kuriame tarybiniais metais  buvo karvių veislininkystės selekcinis ūkis. Dabar šioje teritorijoje, prie senojo gyvenamo namo buvo pristatytas trijų aukštų mūriukas su keliolika  kambarių, kuriuose apsigyveno benamės moterys. Kol kūrėsi, vietiniai žmonės labai priešinosi, buvo konfliktų, bet dabar, pamatę tvarkingą šių moterų gyvenimą, radikaliai pakeitė  nuomonę. Ši moterų bendruomenė ne kartą buvo aprašoma ir giriama rajono laikraštyje.

Po to važiavome į labai įdomų rajono renginių parką – Akmenės pušyno estradą, kurią supa storų, brandžių  medžių  parkas. 

Parko slėnyje pastatyta įspūdinga scena su pusračiu išdėstytais žiūrovų suolais. 

Pasivaikščioję ir prisifotografavę,  išvažiavome į Papilę, kuri yra Ventos regioniniame parke. Norėjome aplankyti Simono Daukanto muziejų, gaila buvo uždarytas, tad pastovėjome prie bronzinės S.Daukanto skulptūros, iškeltos ant aukšto postamento. Paminklo autorius – skulptorius Vincas Grybas, skulptūra buvo išlieta Berlyne dar 1930 metais.

Aplankėme ir fotografavomės prie septynių, iš vieno kamieno išaugusių, storų ir aukštų liepų, prieš keliolika metų tai buvo unikali šešiolikakamienė liepa...

Manoma, kad prieš milijonus metų Papilės teritorija buvo šilto ir drėgno Jūros periodo vandens apsemta sritis. Šis periodas tęsėsi apie 60 milijonų metų, kurio metu čia augo milžiniški medžiai – paparčiai ir karaliavo milžiniški ropliai, kurių vieni skraidė, o kiti ropojo žeme. Papilės apylinkėse to periodo nuogulos yra arti žemės paviršiaus ir Menčių karjero klinčių atodangose gausu to meto smulkių gyvūnų liekanų, vadinamų fosilijomis. Klinčių  nuogulose buvo rasta net keletas dinozauro skeleto liekanų. Iš viso Papilės atodangose mokslininkai aptiko ir aprašė apie 300 Jūros periodo gyvūnų liekanų bei jų fragmentų.

Ventos upės slėnyje kapitališkai sutvarkyta Jūros atodanga prieinama lankytojams: gausu studentų, moksleivių ekskursijų. Prie šios atodangos veda pusės kilometro pėsčiųjų takas. Ant aukšto upės kranto Jurakalnyje pastatytas virš 20 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Patys stipriausi įlipo į šio bokšto apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsivėrė visa Papilės apylinkė. Tada dar apžiūrėjome medinius laiptus ir takus, vedančius prie upės šlaito atodangos.

Čia ir atsisveikinome su pastoriumi M.Palioniu ir pasukome link Šiaulių – Panevėžio. Pakeliui dar aplankėme Šeduvos malūną. Valgėme skanius ledus, gėrėme kavą, fotografavomės prie šio malūno parke esančių  įvairiausių skulptūrų. Atsisveikinę su kunigu Raimondu Stankevičium ir jo žmona, pasukusiais link Vilniaus, mes vykome jau link Panevėžio. Taip įdomiai ir turiningai buvo praleistas visas sekmadienis ir kiekvienas parsivežėme neblėstančių įspūdžių.

Parapijiečių vardu dėkoju broliams ir sesėms už šiltą bendrystę, gerb. pastoriui M.Palioniui už nuoširdų pasakojimą ir įžymių vietovių aprodymą. Iki naujų susitikimų.

Emilis Valkiūnas