Šis savaitgalis (liepos 22–23d.) buvo labai užimtas Panevėžio reformatams. Šeštadienį vykome į Papilį, į Partizanų kapinaites pagerbti čia nužudytų ir šiose apylinkėse gyvenusių ir kovojusių partizanų. Grupė panevėžiečių ir parapijos administratorius kunigas Raimondas Stankevičius atvykome prie monumento, pamerkėme gėlių. Pamaldose pagerbėme kovotojų šviesų atminimą, kartu su Biržų parapijos vargonininke J.Duderiene pagiedojome keletą giesmių, po to visi vykome į Kubilių Kapų šventę.

2015m. birželio 23d. eilinis antradienis, tačiau gana daug žmonių atvėrė evangelikų reformatų Bažnyčios duris. Mat šią dieną 11 val. vyko mielos parapijietės Linutės sutuoktuvės. Visus atvykusius bažnyčia sutiko gražiai ir gausiai išpuoštomis lauko gėlėmis ir žvakutėmis.
Choristai rinkosi anksčiau, nes turėjome pasikartoti nedažnai giedamas santuokos giesmes.

11 val. parapijos kunigas Raimondas Stankevičius, prie Dievo stalo, aidint maršo garsams, pasitiko jaunuosius Liną Kartanaitę ir Ainį Pivorą, kurie įžengė į bažnyčią, lydimi liudininkų.

Kristus sako: Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; Aš jus atgaivinsiu! /Mato 11,28/

2015m. birželio 14d. 11 val. skubėjome į Kapų šventę Kristaus Karaliaus kapinėse Ramygalos g. Vieni dar aplankė artimųjų kapus, o kitas būrelis susirinkusiųjų ieškojome vietos, kad netrukdytume kitiems ir patys rastume prieglobstį nuo kepinančios saulės ir vėjo. Vyrai atvežė kėdžių, atvyko parapijos administratorius kunigas Raimondas Stankevičius ir pradėjo pamaldas. Ramybė ir rimtis dažnai buvo pertraukiama paukštelių čiulbesiu ir lėktuvų skrydžiais virš kapinių teritorijos. Kunigas net pabrėžė, kad giedoti padeda medžiuose įsikūrę paukšteliai, o kai skaitomas Dievo žodis, jie nutyla. Skraidantys lėktuvai šią Gedulo ir Vilties dieną priminė visiems tuos siaubingus įvykius Lietuvoje prieš 75 metus. Daugelis susirinkusiųjų paminėjo palaidotus savo artimuosius čia, šiose kapinėse, o taip pat ir įvairiose amžino poilsio vietose.

Gegužės 24 d. panevėžiečiai reformatai rinkosi į pamaldas švęsti nuostabią šventę – Sekmines su Viešpaties Vakarienės sakramentu. Į pamaldas pirmieji susirinko choristai, nešini berželių šakelėmis ir pavasarinių gėlių žiedais. Skubėjo papuošti bažnytėlę šventinėms pamaldoms. Mūsų džiaugsmui, žydinčių gėlių atsinešė dar keletas parapijiečių. Taigi stengėmės, kad šventovėje vyrautų šventiška nuotaika.

Kovo 22 diena buvo gana šaltoka ir žvarbi, palyginus su visa praėjusia savaite. Prieš pamaldas parapijos choristai rinkosi į repeticiją, o po jos – eilinės mūsų bažnyčioje pamaldos su Viešpaties Vakariene. Manėme, kad bus nedaug parapijiečių, nors visi žinojo, kad po pamaldų vyks dar ir parapijos ataskaitinė sesija. Tačiau visų džiaugsmui susirinko pilna bažnyčia, nes vienos mūsų buvusios mielos parapijietės A. Varžinskienės artimieji atvyko paminėti mirusiosios mirties metinių, Joną Sprindį ir kitus artimuosius, išėjusius Amžinybėn, taip pat minėjo grupelė artimųjų. Kunigo homilija vertė visus giliau susimąstyti apie trapaus gyvenimo esmę.