Netekome pasaulinio garso žmogaus: mirė profesorius Martynas F. Yčas (1917.XII.10-2014.IV.22)

Spausdinti

Lietuvą pasiekė skaudi žinia – eidamas 97-uosius metus mirė Martynas F. Yčas, Vilniaus universiteto garbės daktaras, JAV Niujorko valstijos Sirakūzų universiteto profesorius. Ją atsiuntė velionio sesuo Evelyna Yčaitė-Taggart. Laiške rašoma: su dideliu gailesčiu pranešu, kad brolis mirė šį rytą Boulder mieste (Kolorado valst., JAV). Jis gyveno pas sūnų Joną ir marčią Lavinią. Be to netektyje yra likę ir kiti du sūnūs su su šeimomis – Juozas ir vyriausiasis Martynas. Taip pat laiške rašoma: Martynas buvo parkritęs savo bute ir sužalojo savo petį. Atsidūrė ligoninėje trumpai, bet ten nelaikė, nes dar nebuvo taip blogai. Dar man pats paskambino pranešti kas jam atsitiko. Tačiau neužilgo viskas pablogėjo ir po savaitės jau buvo Hospice. Tai tiek tuo tarpu. Dar nežinau koks ir kada bus minėjimas pas jaunuosius Yčus Boulder, kur, žinoma, vyksiu dalyvauti. Perskaitome dar ir dar kartą sesers laišką ir pagalvojame, kad jų amžiui nėra jokių apribojimui. Kaip ir ištikimą tarnavimą Tėvynei. Čia būtina atminti ir jau anksčiau amžinybėn iškeliavusią Evelynos sesutę Hipatiją, lietuvių išeivijos, jos reformatų Bažnyčios ramstį ir šviesulį.

Kaip savo laiku rašė Vilniaus universiteto prof. Dobilas Kirvelis, Martynas F. Yčas - pasaulio žmogus. Rusijoje gimęs lietuvių kilmės JAV pilietis, Niujorko valstijos universiteto profesorius, Vilniaus universiteto garbės daktaras, Afrikoje ir Australijoje dirbęs biologas teoretikas. Studijuojantieji genetiką bei biochemiją iš vadovėlių žino, kad G.Gamovas, M.Yčas ir A.Ričas 1954 m. sugalvojo biologinio genetinio kodo tripletus.

Gimė M.Yčas Voroneže 1917 m. žymių Lietuvos visuomenės veikėjų - Hipatijos (Šliūpaitės) ir Martyno Yčų - šeimoje, Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukusioje į Rusiją. Ryški tėvų ir senelių visuomeninė veikla priverte Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentą 1940 m. trauktis iš Lietuvos, o Antrojo pasaulinio karo realijos blaškė ji po pasaulį, kol nuvedė i JAV. Čia tarnavo armijoje, studijavo biologiją ir kitus mokslus Viskonsino universitete, Kalifornijos technologijos institute, o didžiausią laiko tarpą dirbo Niujorko valstijos universitete Sirakūzuose.

M.Yčas - mokslinio mąstymo žmogus. Jau iš šios knygos turinio skaitytojas turbūt pajus paveldetą platų ir šakotą požiūrį į gamtos ir visuomenės mokslus, filologiją ir kulturą. Ši knyga - tai originalus bandymas, remiantis biologija, suvokti žmogų, visuomenę, jų paradoksus, bei suprasti gyvosios gamtos ryšį su žmogumi, jo elgsenos keistybėmis. Skaitytojas turės galimybę pajusti biologo teoretiko mąstymo specifiką, susipažinti su mokslinio pažinimo metodologija, faktų atradimais bei ju interpretacijų klystkeliais. Taip pat ras ne vieno mokslininko trumpą nestandartinį apibudinimą, kuris leis kitaip pažiūrėti i didybę bei klaidas.

Viena svarbesnių knygos "Apie biologiją" (1994) giju veda sielos supratimo link. Tai subtili dvasinio pasaulio problema, apgaubta daugybes ivairiausių aiškinimų, teorijų, koncepcijų. Autorius biologas šią problemą gvildena iš negyvosios gamtos mokslų - fizikos bei chemijos - pozicijų ir mėgina rasti ryši tarp sielos ir atomų, molekulių bei cheminės „mašinos".

Nors Ši knyga sumanyta humanitarinių polinkių studentams, be jokios abejonės, su didžiausiu įdomumu ją skaitys platus visuomenės ratas - tiek biologija besidomintys moksleiviai ir studentai, tiek filologai, filosofai ir menininkai. Kiekvienas iš jų ras įdomių, ginčytis ir mąstyti skatinančių minčių. To ir siekė Martynas Yčas, rašydamas šią knygą.

Pažymėtina, kad autorius knygą neatlygintinai dovanojo Lietuvai, jos jaunimui. Be kita ko joje rašoma: "(...) čia teigiu, kad tarp tiksliųjų ir humanitarinių mokslų praraja tik tariama, nes pasaulis vienas ir nedalomas. Todėl humanitariniai mokslai geriau suprantami, neišleidžiant iš akiračio tiksliųjų mokslų ir atvirkščiai. Tai aš iliustruoju pasitelkdamas biologiją, bet ne vien ją..."

Visų pažinojusiųjų atmintyje – nuostabūs susitikimai su Profesoriumi Vilniuje, Biržų krašte. Jį visur lydėjo ne tik artimųjų meilė, bet ir kitų žmonių nuoširdi pagarba, susižavėjimas ir moksline mintimi, ir jos perteikimu.

Su užuojauta artimiesiems, giminėms, visiems pažinojusiems velionį
Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija

Parengė Draugijos pirmininko pavaduotojas Vytautas A. Gocentas