Kiekvienais metais Pasaulio reformuotų bažnyčių unijai (angliškai: World Communion of the Re-formed Churches, toliau bus naudojamas trumpinys - WCRC) priklausančių Europos regiono Reformatų ir Presbiterionų Bažnyčių vadovai ir jų atstovai susirenka aptarti iškylančius klausimus, pasidalinti savo šalies bažnytinio gyvenimo iššūkiais. Vyksta neformalus bendradarbiavimas. Tokie susitikimai - gera vieta sužinoti, kokiais džiaugsmais ir rūpesčiais gyvena konkrečioje Europos šalyje veikianti Reformatų ar Presbiterionų Bažnyčia. Be atskirų Bažnyčių atstovų suvažiavime dar dalyvauja Reformatų Bažnyčių susivienijimų konkrečioje šalyje vadovai. Pvz.: Vokietijoje veikia keletas viena nuo kitos nepriklausomų Refomatų Bažnyčių ir gausu atskirų bendruomenių, priklausančių jungtinių Bažnyčių sinodams. Dauguma tokių Bažnyčių yra apsijungusios į Vokietijos reformatų sąjungą.

2002 metais buvo priimtas sprendimas kiekvienais metais kviesti vadovų ar jų atstovų, o ne bažnytinių delegatų suvažiavimus Europoje. Kasmet jie vyksta vis kitoje valstybėje, kurioje vietinė Bažnyčia organizuoja priėmimą. Ne visos Europos reformatų Bažnyčios yra pajėgios tokius susitikimus organizuoti, tačiau stengiamasi, jog susitikimų geografija plėstųsi, suteikiama finansinė parama organizuojančiai Bažnyčiai. Dėka tokios paramos 2013 metais susitikimas vyko Atėnuose, Graikijoje, 2014 m. Varšuvoje, Lenkijoje, t.y. ten, kur evangelikų Bažnyčios, palyginus su Vokietijos, Šveicarijos ar Vengrijos reformatų Bažnyčiomis, yra „nykštukinės“. Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia, nors ir nėra pati mažiausia šioje organizacijoje, be abejonės papildo tų „mažutėlių“ gretą... Vilniuje 2011 metais vyko WCRC Europos vykdomojo komiteto posėdžiai, kuriuos taip pat siekiama kartas nuo karto surengti įvairiose šalyse tam, kad labiau jas pažinti, pastiprinti ir įtraukti į tarptautinį bendradarbiavimą, nepalikti „paraštėje“.

Jau ne pirmą kartą Lietuvos evangelikams reformatams atstovauja vicesuperintendento pareigas einantis, taip pat ir atsakingas už ekumeninius bei tarptautinius Bažnyčios ryšius kun.Rimas Mikalauskas. 2016 metų kovo 3-5 dienomis jis viešėjo Ulricho Zvinglio krašte - Ciuricho kantone. Alpių kalnų slėnyje VIII amžiuje įkurto Kappelio vienuolyno celėse gyveno, bažnyčioje meldėsi ir konferencijų salėje posėdžiavo WCRC Europos reformatų ir presbiterionų Bažnyčių vadovai ar jų atstovai. Plenarinių posėdžių darbotvarkėje - WCRC Europos vykdomojo komiteto prezidento kun. Jan-Gerd-Heedereks’o ataskaita; atsakingos WCRC Europos vykdomojo komiteto finansininkės ponios Kerstin Koch pranešimas; WCRC Pasaulio vykdomojo komiteto Europos atstovo kun. Bas’o Plaister’o pranešimas. Visi jie buvo išklausyti, dalyviams jau iš anksto buvo pateikta didžioji dalis pranešimų per elektronines informavimo priemones. Po šių pranešimų buvo išklausytas WCRC Europos vykdomojo komiteto teologijos skyriaus kuratoriaus kun.Douwe Visser’o pranešimas apie parengtą sutarties projektą-pasiūlymą dėl WCRC prisijungimo prie 1999 metais Liuteronų Pasaulio Federacijos (WFL) pasirašyto su Romos Katalikų Bažnyčia „Jungtinio susitarimo apie išteisinimo doktriną“. Prie šio susitarimo 2006 metais dar prisijungė Jungtinė Metodistų Bažnyčia. WCRC Europos vykdomasis komitetas, stipriai palaikomas WCRC generalinio sekretoriaus kun.Chris Ferguson’o, siūlo WCRC Bažnyčioms narėms palaikyti pasiūlymą prisijungti prie šio susitarimo dar iki 2017 metų. Buvo pateiktas prisijungimo prie susitarimo projektas, išklausytas pranešimas apie tokio susitarimo naudą. Po pranešimų vykusiose diskusijose buvo matyti, jog ne visų Europos reformatų Bažnyčių vadovai ar jų atstovai palankiai priėmė teikiamą pasiūlymą. Vien iš formaliosios pusės buvo įžvelgta, kad susitarimo pasirašymui iki 2017 metų reikalingoms procedūroms neužtenka laiko, net jei ir visi idealiai pritartų susitarimui. Buvo aiškinamasi, ar jis turi būti ratifikuotas visose Bažnyčiose - narėse, kokia būtų susitarimo patvirtinimo ir pasirašymo procedūra. Galima buvo įžvelgti, jog Vokietijos, Šveicarijos bei dalis olandų atstovų įžvelgė tokio prisijungimo būtinybę, kai tuo tarpu kita dalis olandų, o ypač vengrų, airių ir škotų Bažnyčių atstovų prieštaravo dėl formalių procedūrų ir laiko aplinkybių. Neformaliuose pokalbiuose galima buvo pastebėti atsargią dalies atstovų neigiamą poziciją tokio susitarimo būtinybei apskritai. Kaip žinia, daug WCRC Europos Bažnyčių yra Leuenbergo susitarimo narės. Šis susitarimas apjungia reformatų, liuteronų, metodistų ir jungtines Bažnyčias, tad ar reformatams yra poreikis dar vienam susitarimui pasirašyti ar jungtis prie susitarimų, kuriuos yra pasirašiusios evangelikų liuteronų Bažnyčios? Apie tiesioginį Reformatų Bažnyčių ir Romos katalikų Bažnyčios susitarimo pasirašymą nebuvo kalbama. Šiuo klausimu, pasidalinus įžvalgomis, buvo sutarta, jog kiekviena nacionalinė Bažnyčia iki 2016 metų spalio mėnesio atsiųs savo argumentuotą poziciją dėl prisijungimo ar neprisijungimo prie 1999 metais tarp Pasaulio Liuteronų Bažnyčių Sąjungos ir Romos Katalikų pasirašyto Jungtinio susitarimo dėl išteisinimo doktrinos. Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia šiuo klausimu yra taip pat kviečiama pasisakyti, tad artimiausioje ateityje šis klausimas turėtų būti įtrauktas į Dvasininkų sesijos, Konsistorijos ir parapijų vadovybių darbotvarkes.

Suvažiavime buvo informuojama apie pasiruošimą artėjančiam pasauliniam WCRC suvažiavimui. Šie suvažiavimai vyksta kas 7 metai. Paskutinis vyko 2010 metais Grand Rapids mieste, Mičigano valstijoje, JAV. 2017 metais pasaulinis organizacijos suvažiavimas bus rengiamas Vokietijoje, Leipcigo mieste. Į jį Lietuvos evangelikai reformatai turi teisę siųsti du delegatus.

Vokietijos bažnyčių atstovai informavo apie tai, kaip yra ruošiamasi paminėti Reformacijos 500 metines. Bus organizuojama daug bendrų renginių kartu su evangelikų liuteronų Bažnyčia. Šveicarijos evangelikai reformatai solidarizuojasi su vokiečiais ir taip pat prisijungia prie šio jubiliejaus minėjimo. Ta proga ir šio suvažiavimo dalyviai pertraukos tarp posėdžių metu Kappelio bažnyčios kieme pasodino liepą, prie kurios buvo pastatyta atminimo lentelė, priminsianti apie šį suvažiavimą ir Reformacijos jubiliejaus paminėjimą.

Vadovų susirinkime neišvengta aktualios temos - emigrantų antplūdžio į Europą. Šios bėdos ypač paliestos pietų Europos šalys bei Vokietija, Austrija, Švedija. Graikijos evangelikų Bažnyčios atstovas kun.Dimitrios Boukis pasidalino graikų evangelikų Bažnyčios patirtimi ir pakvietė broliškų Bažnyčių atstovus siųsti savanorius į jų šalį. Jis atkreipė dėmesį, jog tai būtų ne tik pagalba graikams, bet ir patirtis, kurią savanoriai parsivežtų į savo šalį. Pasisakė Vokietijos, Vengrijos, Lenkijos, Čekijos ir Lietuvos šalių atstovai. Lietuvos atstovas atkreipė dėmesį, jog emigracija - būtent ekonominė - nėra naujas reiškinys. Lietuva labai kenčia nuo gyventojų netekimo dėl emigracijos į vakarų Europą. Tai stipriai jaučia Bažnyčia. Tokios emigracijos priežastys viešai neanalizuojamos, nesistengiama iš esmės spręsti šios problemos nei Lietuvoje, nei vakaruose. Ji nekėlė sunkumų ekonominius emigrantus priimančiom valstybėm. Nekelia, matomai, ir toms, kurios gyventojų netenka? Dabartinė karo ir ekonominių emigrantų banga jau kelia rimtus sunkumus juos priimančioms Europos valstybėms. Ar dalis priežasčių nėra tos pačios, kaip ir Europos viduje? Bažnyčios nuoširdžiai įsitraukė į emigrantų pasitikimo darbą, tačiau humanitarinės pagalbos suteikimas nėra esminis Bažnyčios pašaukimas. Pagelbėti artimui nelaimėje siekia kiekvienas sąžiningas žmogus. Atjauta – bendražmogiška vertybė ir ji nėra religijos, rasės ar tautybės išskirtinė savybė. Ar Bažnyčia, teikdama humanitarinę pagalbą, nepamiršta, jog jos pirmiausias pašaukimas nėra tik atjauta, bet ir pareiga skelbti Dievo Žodį ir evangelizuoti atvykstančius? Ne tik maitinti kūnus, bet ir sielas?

Susirinkimas taip pat išklausė Vokietijos atstovo pranešimą apie jų Bažnyčios partnerinę Bažnyčią Sirijoje, Aleppo mieste. Asmeniškai jis buvo apsilankęs ten prieš karą, neseniai apsilankė karui vykstant. Bažnyčia labai nukentėjo. Iš 200 šeimų liko mažiau nei 70... Bažnyčios pastatai sugriauti. Situacija – sudėtinga ir labai liūdna.

Kelias dienas vyko plenariniai posėdžiai, tačiau daug vertesni buvo asmeniniai, neformalūs suva-žiavimo dalyvių pokalbiai pietų, vakarienės, pusryčių ar pertraukėlių metu.Taip pat ryto ir vakaro pamaldos senoje Kappelio bažnyčioje.

Pasibaigus posėdžiams suvažiavimo dalyviai buvo pakviesti į kantono sostinę – Ciurichą. Ten buvo svetingai priimti, kartu aplankė įžymias Reformacijos vietas, susipažino su šio miesto Reformacijos istorija ir nūdiena, aplankė bažnyčias.

InfoRef.Lt