Lietuviškas žodis “sveikinimas” kildinamas iš būdvardžio “sveikas”. Tai linkėjimas nepasiligoti, būti sveikam ir gyvam. Visi to norime – gyventi ir būti sveikinami - sveiki, nors žinome, jog esame svečiai šiame pasaulyje. Krikščionims žodis “sveikas” turi gilesnę prasmę. Tai ne tik kūno sveikumas. Visų pirma ne kūno, bet dvasios “sveikumas”. Todėl šiandien ir žodį “sveikinimas” kviečiu priimti krikščioniška prasme.

Velykos yra labai rimta ir džiugi proga “sveikinti” save patį. Save sveikinti yra sunkiau, nei sveikinti kitą. Nes tai giliai asmeniška ir svarbu tau. Nes esi praeinantis svečias ar viešnia, eini nelengvu gyvenimo keliu. Tave kasmet gyvenimas keičia, todėl reikia vis “sveikintis”. Tu kinti, o “Jėzus Kristus yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius. (Hbr 13, 8)

Velykų proga sveikinkime save ir kitus Heidelbergo katekizmo žodžiais:

“Mano vienintelė paguoda yra tai, kad aš kūnu ir siela, gyvenant ar mirštant, ne pats sau priklausau, bet esu mano ištikimojo Išganyto Jėzaus Kristaus nuosavybė, kuris savo brangiu krauju visas mano nuodėmes tobulai apmokėjo bei išvadavo mane iš visos velnio galybės…”.

Mieli krikščionys, sveikinu Jus su Velykų švente.

Kun. Tomas Šernas