Viktorija Liauškaitė

Prisimintas Martynas Liuteris ir jo darbai

Balandžio 18 d. Vilniaus reformatų bažnyčioje įvyko ne visai eilinės pamaldos: lygiai prieš 500 metų – 1521-ųjų balandžio 18 d. – Martynas Liuteris Vormso reichstage pasakė savo žymiąją frazę: Aš negaliu kitaip, čia aš stoviu, tepadeda man Dievas. Amen.

Ta proga Vilniaus evangelikų bažnyčiose – liuteronų ir reformatų – buvo paminėtas šis įvykis pamaldose. Vilniaus reformatų bažnyčioje pamaldas laikė Vilniaus parapijos klebonas kun. Tomas Šernas. Jis savo pamoksle prisiminė šią neeilinę asmenybę – Martyną Liuterį. 1517 m. spalio 31 d. M. Liuteris paskelbė 95 tezes, ir tai laikoma Reformacijos pradžia. Reformacija prasidėjo ne tik nuo tezių, bet ir nuo praktinio pasiryžimo jų neatsisakyti, o laikytis. Manau, kad Reformacijos pradžia yra M. Liuterio ištarti žodžiai Aš kitaip negaliu... Liuteris suprato, kad tai savotiškas jo mirties nuosprendis ir jis privalėjo saugotis nuo jį persekiojusių žmonių. Šiandien prisimename šią istorinę asmenybę, reformatorių – M. Liuterį, – teigė kun. T. Šernas.

Primename, kad 1517 m. spalio 31 d. Martynas Liuteris paskelbė 95 tezes, ir tai laikoma Reformacijos pradžia. Svarstant indulgencijų pagrįstumą, suabejota absoliučia popiežiaus valdžia, ir netrukus M. Liuteris ėmė drąsiai ją neigti tvirtindamas, kad Bažnyčia yra visų tikinčiųjų bendruomenė, kaip jau anksčiau teigė Džonas Viklifas (John Wycliffe) ir Janas Husas (Jan Hus). Atsakydamas į popiežiaus grasinimą jį atskirti nuo Bažnyčios, M. Liuteris nusiuntė popiežiui garsųjį savo veikalą Apie krikščionio laisvę. 1521 m. sausio 3 d. Leonas X savo bule Decet Romanum Pontificem M. Liuterį ekskomunikavo.

Iškviestas į imperatoriaus Karolio V 1521 metaisVormse sušauktą reichstagą, M. Liuteris drąsiai ir atvirai gynė savo įsitikinimus ir už tai imperatoriaus ediktu buvo paskelbtas už įstatymo ribų. Pasak tradicijos, Vormse M. Liuteris ištarė garsiąją frazę: Jeigu manęs neįtikinsite remdamiesi Šventuoju Raštu arba sveiku protu, aš negaliu ir neatsižadėsiu nieko, nes elgtis prieš sąžinę yra nesaugu ir neteisinga. Aš negaliu kitaip, čia aš stoviu, tepadeda man Dievas. Amen. /LW 32:112–13/.

Nuo susidorojimo, tikros mirties, M. Liuterį išgelbėjo Saksonijos kurfiurstas Frydrichas, įkalinęs jį savo pilyje Vartburge. Čia Liuteris pradėjo į vokiečių kalbą versti Bibliją, kad ji taptų plačiau prieinama visiems tikintiesiems, ir taip jie būtų mažiau priklausomi nuo dvasininkų. Naujasis Testamentas buvo išverstas ir išspausdintas vokiškai 1522 m., o visa Biblija – 1534 metais.

M. Liuterio paminėjimu pamaldos Vilniaus reformatų bažnyčioje nesibaigė. Gausiomis ovacijomis ir gėlėmis gražaus jubiliejaus proga buvo pasveikinta šaunioji Vilniaus parapijos vargonininkė Gražina: sveikino choristai, parapijos taryba, daug gražių padėkos žodžių išsakė kuratorė Renata Bareikienė, parapijos klebonas kun. Tomas Šernas.

Gražina Petrauskaitė – kilme biržietė, baigusi Nacionalinės M .K. Čiurlionio menų mokyklos chorinio dirigavimo specialybę, 1993 m. įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų ir klavesino katedrą (dėst. J. Barkauskaitės klasė), kur įgijo bakalauro ir magistro diplomus. Grojo tarptautiniuose meistriškumo kursuose, kuriems vadovavo žymūs vargonininkai: A.Rössler, J.Laukvik, L.Lohmann, P. van Dijk ir kt. 1999 metais ji dalyvavo tarptautiniame M. K. Čiurlionio vargonininkų konkurse. G. Petrauskaitė koncertuoja solo ir su kameriniais ansambliais bei vokalistais. Ji vargonavo daugelyje Lietuvos miestų, taip pat Švedijoje, Slovakijoje, Vokietijoje. Ne kartą koncertavo tarptautiniame festivalyje Druskininkų vasara su Čiurlioniu, M. Mažvydo festivalyje Tauragėje, sakralinės muzikos koncertų cikle Gaudžia istoriniai vargonai, Vilniaus Šv. Kazimiero ir Šv. Jonų bažnyčiose, Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. 1999-2013 metais ji dainavo valstybiniame chore Vilnius, nuo 2002 m. yra Vievio meno mokyklos pedagogė ir koncertmeisterė.

2004 metais Gražina buvo pakviesta vargonuoti reformatų pamaldose, tapo pagrindine Vilniaus evangelikų reformatų parapijos vargonininke.  2005 m. rudenį ėmėsi vadovauti Vilniaus evangelikų reformatų chorui Giesmė ir su pertrauka vadovauja iki šiol. 2017 metais G. Petrauskaitė priimta į Nacionalinę vargonininkų asociaciją.