Kapinių šventė – Reformatų skvere

Spausdinti

Liepos 21-ąją pačiame Vilniaus centre, Pylimo gatvėje, skvere prieš Reformatų bažnyčią vyko Kapinių šventė. Reginys, kuris vieniems kėlė daug klaustukų (moteriškės, laukusios autobuso čia pat esančioje stotelėje, stebėjo susirinkusiuosius ir kažką tarpusavyje tyliai aptarinėjo), kitiems nė akimirkai nesutrikdė įprasto laisvalaikio ritmo (už Šv. Raštą skaičiusio kun. Raimondo nugaros jaunuoliai įnirtingai svaidė kamuolį. Kaip prieš valandą... Kaip vakar... Kaip užvakar...). Tačiau Vilniaus parapijiečiams, tąvakar ištrūkusiems iš darbų karuselės, šis laikas, praleistas buvusių reformatų kapinių vietoje prisimenant čia palaidotus tikėjimo brolius ir seseris, buvo labai prasmingas. Maldomis ir giesmėmis priminta sau ir kitiems, kad čia turi būti skelbiamas Dievo Žodis. Po šventės visi rinkosi į bažnyčią, kur vargonininkė Gražina Petrauskaitė padovanojo nuostabią garsų ir jausmų puokštę – atliko J. Pachelbel, J. S. Bach, M. Reger, D. Buxtehude kūrinius.

Parapijietė Viktorija Liauškaitė priminė, kaip ir kokiomis aplinkybėmis ev. reformatai įsikūrė šioje vietoje. XVII a. pradžioje reformatai turėjo savo bažnyčią, parapijos namus, biblioteką dabartinėje Volano gatvėje esančios Švietimo ir mokslo ministerijos vietoje. Vyko arši kontreformacijos kova, jėzuitai visais būdais stengėsi pakenkti reformatams. Taigi, reformatai po vieno konflikto su katalikais buvo apkaltinti, jog šaudė iš lankų į Šv. Mykolo bažnyčios bokštą, kaip tada buvo rašoma teismo dokumentuose, buvo išprovokuotas paskutinis šioje vietoje susidorojimas su reformatais. Teismas priteisė reformatams patiems nusigriauti bažnytinį kompleksą ir išsikelti už miesto sienų į Pylimo gatvėje esančias reformatų kapines.

Šioje vietoje reformatai jau yra per keturis šimtmečius. Iki dabartinės, XIX a. pradžioje statytos bažnyčios, čia stovėjo dar kelios medinės reformatų bažnyčios.

Šalia bažnyčios esančiose kapinėse stovėjo Šreterių šeimos mauzoliejinė koplyčia, pastatyta XVIII a. pabaigoje Boguslavo Šreterio iniciatyva. Istorinė medžiaga liudija, kad šiose kapinėse palaidotas garsusis kartografas Šarlis Hermanas de Pertė (Karol Herman de Perthées, 1740–1815), 1768 m. sudaręs Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalinį geografijos atlasą.

1980 m. vakarinėje kapinių dalyje dar buvo šio žymaus žmogaus antkapinis paminklas su įrašu prancūzų kalba. Dėl sovietmečiu sunaikinto antkapio šiuo metu žymaus kartografo kapo vieta tapo nežinoma.

Paskutinį sovietmečio dešimtmetį, 1983 metais, kuriant parką buvusiųjų kapinių vietoje, koplyčios antžeminė dalis buvo sunaikinta. Iki šių dienų yra išlikusi stačiakampio plano kripta žemėje bei lauko akmenų plytų ir plytų mūro pamatas. Žinoma tik tiek, kad ji pastatyta 1777 metais Boguslavo Šreterio iniciatyva. Koplyčia turėjo vieną įėjimą iš pietų pusės. Ji įtraukta į valstybės saugomų objektų sąrašą.

1947 m. liepos 27 d. sovietų valdžia nusprendė uždaryti bažnyčią. 1953 metais Vilniaus reformatų parapija nustojo egzistavusi. 1957 metais buvo išvežti vargonai ir šviestuvai. 1958 m. bažnyčią, mažai ką joje pakeitus, miesto architektas Naujokaitis pritaikė kino teatrui.

1980 m. buvusių kapinių vieta paverčiama skveru, sunaikinant išlikusius antkapius, koplytėlę, išrausiant praėjimus, nuklotus gelžbetoniniais blokais, pastatomas paminklas Tarybiniams partizanams ir pogrindininkams. Jis nepriklausomybės metais buvo perkeltas į Grūto parką. 

Vilniaus miesto savivaldybė parengė Reformatų skvero – parko rekonstrukcijos projektą. Jame siūloma harmoningai susieti istorinį ir esamą kraštovaizdį, atkurti natūralų šlaito ir terasos reljefą, saugią ir maksimaliai žmonių su negalia reikmėms pritaikytą viešąją erdvę. Taip pat čia ketinama suformuoti ir apsėti baltai žydinčiais dobiliukais pievą, kuri džiugintų kiekvieno akis ir suteiktų švaros pojūtį. Šalimais bus įrengta ir vaikų žaidimo erdvė. Teritorija bus apšviesta, stebima vaizdo kameromis ir rakinama nakčiai.

Seimas 2017-ius paskelbė Reformacijos metais. Tai suteikia vilties tikėtis, kad čia iškils paminklas Reformacijai ir jos veikėjams.

 

 „V.r.ž.“ inf.