Kapinių šventė Antaviliuose

Spausdinti

Vis dėlto esame gerai nusiteikę ir pasiruošę palikti kūno būstinę ir įsikurti pas Viešpatį.

/2 Korintiečiams 5,8/.

Vilniaus Antavilių kapinės yra šalia Antavilių senelių pensionato, įkurto 1949 metais prie vaizdingo Antavilių ežero, netoli prateka Neries intakas Antavilis. Nuo XVIII a. pab. gana ilgą laiką Antaviliai buvo Radziševskių šeimos nuosavybė. Tais laikais aukštame kalnelyje įkurtose kapinėse (apie 1860–1865 m.) buvo pastatyta raudonų plytų koplytėlė – Radziševskių mauzoliejus. Vėliau iškilo nauja, iki mūsų dienų išlikusi koplyčia. Prie jos liepos 20 d. ir susibūrė reformatai švęsti Kapų šventės Antavilių kapinėse.

Pamaldas laikė Vilniaus parapijos klebonas kun. Raimondas Stankevičius. Po pamaldėlių prie pažįstamų, giminių kapų giedojome biržiečių mėgstamą giesmę Dieve, arčiau Tavęs po posmelį....

Šiose kapinėse amžinam poilsiui atgulę nemažai biržiečių reformatų. Grįžus jiems iš tremties Sibire nebuvo leista įsikurti Biržų krašte, tad kai kurie geradarių buvo įdarbinti, apgyvendinti Antavilių pensionate. Taip naujesnėje kapinių dalyje, prijungtoje jau pokaryje, rado amžino poilsio vietą Indriūnai, Ivanauskai, Austris Aukštuolis.

Kapinių pradžioje, kairėje pusėje galima surasti kuklų Šiaurės Lietuvos reformatės Ievos Skudrickaitė Marchertienės (kurt. Zelmos Jodinskienės tetos) kapą.

2016 m. birželio mėn. pab. į Antavilių kapines palydėjome Aldoną Balčiūnaitę Tichonovienę, kur ilsisi jos krikšto mama Ona Rukmanienė (kunigo Petro Dagio sesuo) su vyru Martynu. Rukmanai, neturėję savų vaikų, globojo kūdikystėje motinos netekusią Aldoną Balčiūnaitę. Jiems pasiligojus, Tichonovas pasirūpino juos apgyvendinti  pensionate. Mirus žmonai Aldonai, vyras Fiodoras (artimųjų vadintas Tadu) Tichonovas, labai sunkiai pergyveno žmonos netektį, ir mirė tais pačiais metais  liepos 17 d., abu palaidoti naujojoje kapinių dalyje. 

Senojoje dalyje netoli Rukmanų palaidota mokytoja, daug metų dirbusi Biržų r. Laužadiškio ir Medeikių mokyklose, Matilda Jasiukėnaitė, kurios kapą lanko parapijietė Olga Viederienė, gėles pasodina Vaitiekūnai.

Šalia šių kapų yra palaidotos Didžiulytės – parapijiečio, dabar jau mirusio, Leono Didžiulio tetos, rašytojos Liudvikos Didžiulienės-Žmonos dukros vyriausia – Ona ir neįgali – Emilija.

Ona Didžiulytė Sketerienė, medikė-akušerė, poetė, vertėja, visuomenės veikėja,  mirė 1960 m. rugsėjo 7 d. Antaviliuose (Vilniaus r.), čia ir palaidota.

Ona su motina L. Didžiuliene Mintaujoje, pakviestos Jono Jablonskio, mokytojavusio Mintaujos gimnazijoje, buvo įkūrusios lietuvybės židiniu tapusį bendrabutį-pensioną Mintaujoje besimokantiems lietuviams ir juos globojo (jos pensione gyveno ir A. Smetona, J. Tūbelis, J. Šlapelis). Ten Ona susipažino su gydytoju, lietuvybės žadintoju, lietuviškos spaudos platintoju, reformatu Bažnyčios kuratoriumi Adomu Sketeriu. Jie buvo sutuokti Švobiškio reformatų. bažnyčioje. Vyras mirė nuo vėžio 1916 m. Maskvoje. Jauna liko našle. Bai­gė me­di­ci­nos se­se­rų ir fel­če­rių kur­sus, dir­bo fel­če­re ka­ro pa­bė­gė­lių sto­vyk­lo­se. 1919 me­tais grį­žo į Lie­tu­vą ir iki se­nat­vės ver­tė­si gy­dy­to­jos ar fel­če­rės pra­kti­ka. Gyvenimo pabaigoje gyveno Antaviliuose senelių namuose  kartu su neįgalia sese Emilija. Jos abi ir palaidotos Antavilių kapinėse ant kalnelio netoli koplyčios.

Antavilių kapinėse yra palaidota dr. V. Kudirkos Varšuvos laikų studentiška meilė Amelija Artichovič. Amelijos tėvai pasipriešino lenkaitės ir lietuvio santuokai. Amelija ištekėjo, gyveno ir dirbo Nemenčinėje, bet visą gyvenimą slapčiausioje vietoje laikė V. Kudirkos nuotrauką ir jai skirtos kūrybos pluoštelį. Deja, jos kapo vieta nežinoma...

 

„V.r.ž.“ inf.