Prieš 180 metų (1839) vasario 27 d. caro kareivių buvo sušaudytas 1831 metų sukilimo dalyvis, Abiejų tautų – Lenkijos ir Lietuvos – didvyris, reformatas Simonas Konarskis.

 Vasario 27 d. carinės Rusijos karių komanda, stebint gausiai miniai ir tratant būgnams, išsirikiavo egzekucijos vietoje. Atvežtas iš kalėjimo grandinėmis sukaustytas S. Konarskis <…>. Nuaidėjo salvė, nutraukusi 31-ojo gimtadienio nesulaukusio vyro gyvybę. – tai istorikės V. Grinininkienės žodžiai apie paskutines patrioto, sukilimo už Abiejų tautų respubliką kovotojo Simono Konarskio gyvenimo valandas.

Simono Konarskio mokyklos globėjo žūties metines prie paminklinio akmens paminėjo mokyklos mažiausieji – priešmokyklinukai, 3b klasės mokiniai, mokytojos: Lilija Mikonienė, Sabina Sadovska, Loreta Skulskytė ir Vilniaus evangelikų reformatų parapijos senjorų draugijos narės. Įdomu buvo išgirsti Dilijos Gudliauskienės pasakojimą apie evangelikų reformatų bažnyčios istoriją, įkūrimą Vilniuje. Tai buvo geriausia istorijos pamoka tiek vaikams, tiek suaugusiems.

S. Konarskio žūties vietoje 1924 m. kovo 2 d. – 85-ųjų Konarskio mirties metinių proga – reformatų Bažnyčios Vilniaus Sinodo rūpesčiu buvo pastatytas paminklas, kurio iki mūsų dienų išliko tik paminklinis akmuo. Gaila, kad neišliko ir Vilniaus reformatų bažnyčioje kabojusi ant sienos atminimo lenta S. Konarskiui.

Viktorija Liauškaitė

Foto: autorės